Uždavus klausimus apie pinigus feisbuko grupėje „Pinigai ir reikalai“, laidoje „Delfi rytas“ į juos atsako ekspertai. Šį kartą tema itin aktuali savo verslą turintiems skaitytojams. Apie verslo skaitmenizaciją, kuri tokia svarbi karantino metu, papasakojo „Swedbank“ atviros bankininkystės partnerysčių vadovas Gediminas Misevičius.

Būtina ir taškas

Ekspertas atsakė, ar stiprėjančią skaitmenizaciją galima laikyti laikyti gerąja karantino puse.

„Manau, tai tikrai galima laikyti privalumu. Tie verslai, kurie iki šiol nelabai vertino internetinius pardavimus, dabar padarė išvadas ir stengsis sukurti alternatyvų gyvajam kanalą. O vartotojui tai irgi į naudą.


Kadangi Lietuvoje pagrindinius skaitmeninius įgūdžius turi, palyginus su kitomis Europos Sąjungos šalimis, nedaug žmonių, vos apie 60 proc., daugelis gavo progą ir pretekstą išmokti naujų įgūdžių. Jie pravers ir ateityje. Karantinas paskatino abipusę skaitmenizacijos plėtrą“, – sakė G. Misevičius.

Vadinasi, išlikti daugiau galimybių turi tie, kurie dirba ir internete. Tačiau ką apskritai reikia žinoti apie skaitmenizaciją, ypač naujokams? Juk nepakanka vien susikurti internetinio puslapio. Specialistas nurodė buvimo internetinėje erdvėje gaires.

„Visų pirma, kiekviena įmonė turėtų turėti puslapį internete. Kol kas toli gražu taip dar nėra. Reiktų leisti pasauliui žinoti, kas jūs, ką darote, kokia jūsų patirtis ir kokių jau turite klientų. Svetainė turi būti kokybiška, be klaidų, patrauklaus dizaino – tai klientui sukuria patikimumo įspūdį. Esminis dalykas, pradėti nuo svetainės, jeigu jos dar neturite.

Iš esmės nelabai įsivaizduoju verslo, kuris negautų naudos iš buvimo internete. Pateikti informaciją, kontaktus, darbo laiką ir produkciją – tai būtina visiems verslams. Tačiau jei pardavinėjamos prekės ar kokios skaitmeninės paslaugos, tada tai net daugiau nei būtina.

Sudėtingiau, žinoma, tiems, kurie teikia fizines paslaugas – pavyzdžiui, grožio salonams, pramogų organizatoriams ir panašiai. Jiems puslapis internete gal nėra toks esminis, nes paslaugos juk internetu nenusipirksi, tačiau gali būti galimybė registruotis iš anksto, pateikti laikai ir kita informacija.

Finansų, telekomunikacijos ir IT rinka – labai skaitmenizuotos, statybos bei žemės ūkis – dar nedaug“, – teigė specialistas.

Ne tik susikurti, bet ir apjungti

Įvairiausios programėlės – pavyzdžiui, bankų, finansų, sąskaitų – suvienija kelis verslus bei padeda vartotojui lengviau orientuotis. G. Misevičius patarė, ką galima apjungti savo naudai.

„Yra įvairių platformų. Jeigu teikiate paslaugas, neužtenka tik internetinio puslapio, reiktų orientuotis ir į kitas platformas. Jeigu, pavyzdžiui, įdėsite skelbimą apie savo teikiamas paslaugas į „Skelbiu.lt“ svetainę ir nurodysite jame savo svetainės adresą, turėsite daugiau šansų pasiekti vartotoją.

Yra įrankių, leidžiančių nustatyti, iš kokių puslapių atėję žmonės lankosi jūsų svetainėje – kaip randa kelią. Svarbu padaryti ir paieškos variklio optimizaciją – tai yra, kad žmogus ieškodamas informacijos „Google“, jūsų nuorodą išvystų pirmajame puslapyje. Labai retai kas eina ieškoti toliau nei pirmajame puslapyje“, – pabrėžė ekspertas.

Kaip atsidurti internete?

Vienas skaitytojas teiravosi, kaip geriau susikurti savo svetainę – jis teigė žinantis, kaip padėti žmonėms buhalteriniais klausimais, bet nežinantis, nuo ko pradėti siūlant šias savo paslaugas internetu.

„Visų pirma, svetainės susikūrimui šiais laikais nereikia programavimo įgūdžių. Yra svetainių, per kurias galima pačiam susikurti internetinį puslapį. Pavyzdžiui, „Hostinger.lt“ ar „Wix.com“ svetainėse. Ten atsakote į klausimus, pasirenkate, kokio norite dizaino, įrašote visą informaciją ir puslapis sukuriamas automatiškai.

Tada reikia rasti laisvą adresą ir užregistruoti – pavyzdžiui, naudojant įmonės pavadinimą ar kitą jums tinkamą žodį, kaip „Buhalterija.lt“. Yra sukurta daug dizaino šablonų ir galima pasidaryti gražų puslapį be kažkokių didžiulių pastangų ar investicijų. Mokėjimo už svetaines planai ten – nuo kelių eurų per mėnesį“, – paaiškino G. Misevičius.

Ateitis – kaip filme

Specialistas pasidalijo ir kokios ateities tendencijos numatomos, kalbant apie verslo skaitmenizaciją.

„Karantinas tuos procesus tikrai pagreitino. Verslas visą laiką siekia efektyvumo, kokybės, papildomų pardavimų kanalų ir klientų savitarnos kanalų. Svarbu, keliant esamus procesus į skaitmeninę erdvę, juos peržiūrėti ir optimizuoti.

Ryškėja ir tarpininko eliminavimo tendencija. Pavyzdžiui, dabar turime grandinę: gamintojas, tada pardavėjas – didmenininkas, tada pardavėjas – mažmenininkas, ir pirkėjas. Pirkėją prekė pasiekia per du tarpininkus.

Ateityje tų tarpininkų mažės. Rinkoje jau yra pavyzdžių, tarkime, elektromobilių gamintoja „Tesla“. Gamykla automobilius parduoda tiesiai galutiniams vartotojams, be jokių tarpininkų. Automobilio salonas skirtas tik ekspozicijai, išbandymui, o jei klientas apsisprendžia pirkti, daiktą užsisakyti vis tiek turi internetu.

Plečiasi ir 5G tinklas, nepaisant egzistuojančių sąmokslo teorijų. Plėtra tęsis, kas svarbu ne tik dėl didesnio interneto greičio mobiliuosiuose telefonuose, bet ir dėl duomenų perdavimo pramoniniuose įrenginiuose. Galima bus nuotoliniu būdu valdyti įvairius įrengimus, traktorius, etc.

Daiktų interneto tendencija. Kiekvienas įtaisas, turintis elektros šaltinį, tikėtina, turės galimybę būti prijungtas prie interneto ir būti valdomas ar stebimas per atstumą. Dirbtinis intelektas, virtuali realybė, debesų kompiuterija – visko ir neišvardinsi“, – fantastinių filmų virtimą realybę nupasakojo G. Misevičius.

Kviečiame skaitytojus prisijungti prie feisbuko grupės „Pinigai ir reikalai“, kurioje galite užduoti klausimus, susijusius su finansais. Grupę rasite paspaudę čia. Į jūsų klausimus bus atsakoma „Delfi ryto“ laidoje trečiadieniais ir penktadieniais.