Kokiu būdu kaupti, kad pensija siektų bent 70 proc. buvusio atlyginimo? Ar galima dabar, pritrūkus pinigų, stabdyti savo kaupimą? Ir kas nutiks pensijoms per krizę?

„Swedbank“ investicijų valdymo direktorius Tadas Gudaitis paaiškino, kad į investicinius fondus reiktų žiūrėti kaip į ilgalaikį procesą.

„Kiekvienas turėtume pagalvoti: kiek laiko man liko lėšoms kaupti, kiek laiko dar dirbsiu iki pensijos? Daugumai liko dešimtmečiai: 10, 15, 20, 30 metų... Tiems, kuriems iki pensijos liko nemažai laiko, tikrai nereikėtų baimintis rinkos svyravimų.

Pokyčiai vyksta, bet dauguma žmonių lėšų nukreipiamos į akcijas – dėl to per ilgą laiką trumpi svyravimai atsistato.

O tų, kuriems iki pensijos liko 5-7 metai, lėšos yra investuojamos labai konservatyviai. Taigi, dabar vykstantys finansų rinkos svyravimai jų lėšas paveikia labai minimaliai“, – sakė specialistas

Jei žmogus kaupia II ar III pakopoje ir atėjus karantinui nujaučia, kad pajamos gali sumažėti – galbūt vertėtų kaupimą nutraukti? T. Gudaitis rekomendavo to nedaryti.

„Finansus reiktų tvarkyti nemaišant tarpusavio tikslų. Jeigu kaupiu lėšas pensijai, tą tikslą turiu išlaikyti. Jei kalbame apie II pakopą – tokios galimybės kaip pinigų išsiėmimas net nėra. Valstybė yra nustačiusi taisykles taip, kad bet kurioje situacijoje savo tikslą kaupti pasiektume.

O jei kalbame apie kaupiamąjį gyvybės draudimą ar III pensijų pakopą, galimybė išsiimti pinigus yra, bet labai raginu žmones to nedaryti. Pagalvokite, ar dabar verta tą daryti, nes trumpuoju laikotarpiu sukauptos sumos yra pasmukusios. Jei dabar išsiimčiau pinigus, tai man atneštų nuostolį. Geriau susilaikyti ir paieškoti kitų pajamų šaltinių“, – patarė finansų ekspertas.

Daugumai mokančių kas mėnesines įmokas į taupymą ar gyvybės draudimą kyla klausimas dėl laikino įmokų stabdymo. Specialistas plačiau paaiškino apie vadinamąsias įmokų atostogas.

„Kiekvienas toks sprendimas turi dvi puses. II pensijų pakopoje yra galimybė iki 12 mėn. sustabdyti įmokas, III pakopoje taip pat dažniausiai galima stabdyti įmokas pagal individualias sutarties sąlygas. Tad taip, tokį sprendimą galima priimti.

Tuo metu skirti sau pinigus esamuoju laiku, o ne taupyti ateičiai. Bet! Būtent dėl rinkos pasmukimų, už mano lėšas galima įsigyti daugiau akcijų, kurios ateityje turėtų duoti naudą“, – pabrėžė specialistas.

Visuomenė skatinama kaupti maksimaliai: tiek II, tiek III pakopoje. Žadama, kad galbūt tada išėjus į pensiją bus galima tikėtis net 70-80 proc. buvusio atlyginimo. Tačiau kai kurie žmonės jaudinasi, kad visa ši pensijų reforma po krizės nepasiteisins ir prognozės drastiškai keisis. Investicijų valdymo direktorius paaiškino, kaip yra iš ties

„Pabrėžiu, pensija – ilgalaikis taupymo ir kaupimo procesas. Finansinių neramumų bei krizių būna visą laiką. Buvo ir prieš 12 metų, yra ir dabar. Niekas nėra apsaugotas nuo to, kad jų nebebūtų ateityje.

Bet jei atkreiptume dėmesį į visą mūsų pensijų kaupimo istoriją, kuriai Lietuvoje jau 15-16 metų, pamatytume, kokią grąžą sistema sugenereavo kiekvienam dalyviui. Vidutinė metinė grąža, įskaitant ir tą 2008-aisiais vykusią krizę, siekia apie 5 proc. Vidutinė infliacija – apie 3 proc. Ką tas sako? Kad ilgalaikėje perspektyvoje, net kalbant apie nuosmukius, taupyti lėšas verta, nes jos generuoja apčiuopiamą grąžą bei įveikia infliaciją“, – pozityviais skaičiais dalijosi specialistas.

Jo teigimu, jeigu tikrai norime turėti 70 proc. siekiančią pensiją, turime per visą darbingą laikotarpį atidėti ne 3, ne 4 proc., o apie 8-10 proc. pajamų.

„Jei uždirbome 1000 eurų ir pensijos norime gauti 700 eurų – tokia realybė. Jei dalyvausime tik II pensijų pakopoje ir nekaupsime kitur, didelės pensijos tikėtis neverta. Be abejo, ji bus didesnė negu gautume vien iš „Sodros“, bet tai nebus didelės lėšos“, – neslėpė T. Gudaitis.

„Prieš pat karantiną perėjau iš vienos įmonės, kurioje kaupiau, į kitą. Ar blogai padariau ir dabar sumažės mano būsima pensija?“ – feisbuko grupėje „Pinigai ir reikalai“ teiravosi viena „Delfi“ skaitytoja.

T. Gudaitis patikino, kad ieškoti tinkamiausios sau bendrovės savaime nėra nieko bloga.

„Bendrovę galima keisti bet kada. Kiekvienas žmogus gali pasirinkti, kur kaups pensiją ir kuria bendrove pasitiki. Tiesiog renkantis tą bendrovę reiktų pačiam sau įsivertinti kelis argumentus.

Ar pasitikite šia bendrove? Kaip patogiai galima gauti informaciją apie sukauptas lėšas? Kiek patogu yra susisiekti, ar galiu pasikonsultuoti gyvai? Ir kokią grąžą generuoja mano pensijų fondas?“ – pagrindinius bruožus išvardijo specialistas.

Kviečiame skaitytojus prisijungti prie feisbuko grupės „Pinigai ir reikalai“, kurioje galite užduoti klausimus, susijusius su finansais. Grupę rasite paspaudę čia. Į jūsų klausimus bus atsakoma „Delfi ryto“ laidoje trečiadieniais ir penktadieniais.