„Pinigai ir reikalai“ – nauja rubrika, kurioje atsakomi svarbiausi jūsų klausimai apie finansus.
Finansų konsultantai paprastai pataria turėti šešių mėnesių algos dydžio santaupas. Nežinia, ar yra paskaičiuota, kiek lietuvių tokių santaupų turi, tačiau veikiausiai nedaugelis. Finansų instituto vadovė patarė, kaip elgtis tiems žmonėms, kurie tokių santaupų neturi, tačiau jų pajamos šiuo kriziniu laikotarpiu nepasikeitė.
„Praeitą savaitę gautos apklausos rezultatai parodė, kad jau 4 iš 10 lietuvių jaučia pasikeitusius savo finansus, 5 iš 10 pokyčių dar nepatiria, bet jaučia nerima ir tik 1 iš 10 jaučiasi saugus.
Viena žmonių grupė, tai žmonės, kurie neturi santaupų, bet jų pajamos nepasikeitė. Jiems turbūt ir reikėtų gyventi taip, kaip gyveno iki šiol. Būtų gerai ir atidėti apie 10 proc. nuo pajamų taupymui. Tai turėtų pavykti – juk vartojimas dabar sumažėjęs, neturime, kur išlaidauti, reikia tik padengti būtinąsias išlaidas.
Taupyti reikia, nes situaciją nuspėti sunku – nežinome, kaip ji pasisuks ar kiek laiko tęsis. O kad saugumo pagalvę verta turėti, šiandien suprantame turbūt jau visi“, - kalbėjo J. Cvilikienė.
Sakoma, kad vartoti nustoti nereikia – vien tam, jog palaikytume verslus. Finansų ekspertė atsakė ir dėl šito. Kai svarstote, ar reikia taupyti ir stengtis mažiau pirkti, ar vartoti ir palaikyti verslus, pagalvokite apie pagrindinę saugumo taisyklę.
„Taisyklė galioja panaši į saugumo instruktažą, kurį dažnai girdėjome dar galėdami skristi lėktuvais. Visuomet sakydavo: įvykus trubulencijai, pirma deguonies kaukę dedame sau, o paskui rūpinamės aplinkiniais. Finansams ši taisyklė puikiai tinka.
Visų pirma, namų ūkis ar vienas žmogus turėtų gerai suvokti, kas vyksta su jo finansais ir ar jis bus pajėgus pasirūpinti savimi du-tris mėnesius, ar galės dengti visus įsipareigojimus.
Jeigu situacija yra gera ir jis galės ramiai kvėpuoti – finansine prasme – tuomet taip, nereikėtų atsisakyti įpročio kartą per mėnesį užsisakyti maisto iš artimiausios kavinukės. Tai galioja tik tiems, kurie tikrai gali tą daryti. Jų Lietuvoje yra nemažai.
Bet yra nemažai ir tokių, kurie jau šiandien negali savimi pasirūpinti. Tokiu atveju reikia susikoncentruoti į save, o ne aplinkinių gelbėjimą. Antraip greitai reikės gelbėti juos pačius“, - sakė J. Cvilikienė.
Įsivaizduokime šeimą, kurios pajamos sumažėjo net 40 ar 50 procentų. Kaip susidėlioti finansus ir ko reiktų atsisakyti, kad netektų badauti? Finansų instituto vadovė atsakė, ką daryti tai antrajai grupei – žmonėms, kurių pajamos jau dabar yra smarkiai sumažėjusios.
„Kalbant apie sumažėjusias pajamas labai svarbu tai, kiek seniau šeimai reikėdavo skirti būtinosioms išlaidoms. Mes retai turime skirti visas visas savo pajamas tam, kad apmokėtume įsipareigojimus, nusipirktume maisto ir apsirūpintume būtiniausiomis prekėmis.
Šiuo metu svarbiausia suvokti, kiek per mėnesį mums riekia pajamų, kad šiuo laikotarpiu užtikrintume išgyvenimą. Jeigu šeimai pavyktų padengti įsipareigojimus – viskas gerai. Bet jeigu sumažėjus pajamoms jau neišeina padengti net būtiniausiųjų išlaidų, reiktų kuo greičiau susisiekti su tais, su kuo pasirašėte sutartis.
Reikia nelaukti, kol padėtis pablogės. Didžiąją dalį skolų ir paskolų galima atidėti, gauti paskolų atostogas, savivaldybės siūlo atidėti komunalinių mokesčių mokėjimą. Svarbu imtis veiksmų“, - patarė J. Cvilikienė.
Jei dėl prastovos darbe šiuo laikotarpiu pinigų sumažėjo tiek, kiek seniau šeima padėdavo taupyti, ar galima dabar gyventi kaip gyvenus, tiesiog nebeatidėti tos dalies taupymui? Į tai J. Cvilikienė
„Reiktų atskirti du dalykus. Kai kalbame apie taupymą, yra dvi jo rūšys. Pirma – saugumo pagalvė, tai yra, pinigai, kuriuos taupome trumpajam periodui ir galime panaudoti nutikus nenumatytam atvejui, kaip dabar. Antra – ilgalaikis taupymas, investicijos, kaupiamieji draudimai, taupymas pensijai ar vaikų studijoms...
Kalbant apie ilgalaikį taupymą yra numatoma, kad gausime ilgalaikę grąžą, numatomi ir kritimai, kurie laikomi normaliais. Ilgalaikėje perspektyvoje vis tiek išlaviruojama. Šiuo laiku keisti turimas ilgalaikio taupymo sutartis, nutraukti jas ar daryti kitus pakitimus būtų didelė klaida. Dabar sutartys yra žemumose, viskas nuvertėję. Reikia ramybės, kantrybės ir nieko nedaryti.
Bet kalbant apie dabartinį, trumpalaikį taupymą – kiekvienam asmeniškai reiktų priimti sprendimą. Jeigu pinigų užtenka tik pagrindinėms išlaidoms ir būtinajam vartojimui padengti, koncentruoukitės ties tuo. Tačiau jeigu situacija leidžia vis tiek kažkiek pasispausti ir atidėti, būtų labai gerai tą padaryti“, - patarė ekspertė.
Paklausta, ar krizės metu reiktų stabdyti taupymą vaiko ateičiai, finansų instituto vadovė pabrėžė, kad indėliai vaiko ateičiai ir yra jos minėtasis ilgalaikis taupymas.
„Jei sutartis sudaryta iki kol vaikui sukaks 18 metų, ją sustabdyti būtų didelė klaida. Vertės dabar nukritusios, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje viskas atsistato. Sustabdyti sutartį gali per daug kainuoti“, - įspėjo J. Cvilikienė.
Ar sumažėjus pajamoms verčiau sumažinti poreikius, ar praimti santaupas – išsitraukti tą vadinamą saugumo pagalvę?
„Pasikartosiu, kad pagrindinės išlaidos dabar svarbiausia. Taigi, jeigu pajamų užtenka padengti mokesčiams, maistui ir būtinajam vartojimui, santaupų praimti. Reikia tikėtis, kad šis sąstingis netruks amžinybę ir greitai galėsime grįžti prie normalaus gyvenimo“, - sakė finansų instituto vadovė.
Kviečiame skaitytojus prisijungti prie feisbuko grupės „Pinigai ir reikalai“, kurioje galite užduoti klausimus, susijusius su finansais. Grupę rasite paspaudę čia. Į jūsų klausimus bus atsakoma „Delfi ryto“ laidoje trečiadieniais ir penktadieniais.