Bet šiandien rašau ne apie tai.
Nors likau visiškai viena su kūdikiu ant rankų, nenukabinau nosies. Taip, buvo labai sunku. Išgyventi keturiems iš lietuviškos motinystės išmokos nėra taip lengva, o antraisiais metais bent jau Vilniuje tai ir neįmanoma. Bet nei karto nėjau niekur ir neprašiau nei išskirtinių sąlygų, nei kažkokių papildomų pašalpų. Gyvenau iš savo turimų santaupų ir laukiau, kol mažoji paaugs, kad galėčiau grįžti į darbą.
Dukrytei suėjo vieneri, rudenį jau sueis 2 metukai. Man reikės grįžti į darbą, o jai – žygiuoti į darželį naujų patirčių. Bet, turbūt, žygiuoti į darželį neteks.
Visi žinote, kad Vilniuje darželiuose trūksta vietų – niekam nei naujiena, nei paslaptis. Tad visi draugai, matantys, kaip auga mano dukrytė, kartodavo, kad nors dėl darželio ramu – man, vienišai daugiavaikei mamai, darželis atiteks pirmu numeriu. Juk visi supranta, kad man reikia į darbą – juk pati viena turiu išlaikyti ne tik save, bet ir tris vaikus. Savaime suprantama, sakysit? Deja... Vilniaus savivaldybės tarnautojams atrodo visiškai kitaip.
Žinote, kaip sudaromos eilės į Vilniaus darželius? Ogi labai paprastai. Pirmiausia į eilę yra surašomi tie vaikai, kurie turi du Vilniuje gyvenančius tėvus. Jie ten tarpusavyje suskirstomi pagal turimus prioritetus ir surikiuojami į eilę. Tik po, kai eilę (ir realiai visas esamas laisvas vietas darželiuose) užpildo laimingų šeimų vaikai, ateina eilė vienišoms mamos ar tėčiams. Kai jau visos vietos darželiuose išdalintos, jie gali pretenduoti gauti vietą darželyje. Na, čia jeigu netyčia kur nors dar kokia vietelė užsiliko. Jeigu jau likimas mano mergaitę nuskriaudė – jai teks gyventi be tėčio, – tai Vilniaus savivaldybė, matomai, mano, kad tokiam vaikui Vilniuje ne vieta ir darželio jai nereikia...
Jeigu neaiškiai parašiau, tai pateiksiu jums kelis pavyzdžius.
Mano kaimynas Andrius turi gerą darbą ir jauną žmoną, kuri nedirba, nes šeimą išlaiko vyras. Jie turi šaunų sūnelį. Šis berniukas turi pirmenybę gauti darželį prieš mano dukrytę, net jei realiai jo mama nedirba ir jį galėtų prižiūrėti namie.
Kiti du mano kaimynai gyvena iš pašalpų, niekur oficialiai nedirba, retkarčiais vienas arba kitas sudalyvauja kažkokiame versliuke, kad prasimanytų daugiau pinigų. Jie turi 2 vaikus. Jų jaunėlė turi prioritetą prieš mano mergaitę, nors praktiškai visada bent vienas iš tėvų būna namie.
Aš gyvenu kvartale, kuriame yra bent kelios dešimtys jaunų šeimų – VISI JIE ir jų vaikai turi pirmenybę prieš mano mergaitę.
Ir ne tik prieš mano mergaitę. Įsivaizduokite moterį, kurią netikėtai su vaikeliu ant rankų paliko vyras ir išvyko gyventi į kitą miestą. Įsivaizduokite moterį, kuri su mažyliu ant rankų pabėgo iš kito miesto nuo smurtaujančio vyro į Vilnių, nes čia susirado darbą ir bando kabintis į gyvenimą. Įsivaizduokite moterį, kuri pagimdė vaikelį nuo užsieniečio, o šis nusprendė likti savo gimtinėje ir jų pas save nekviečia. Visos šios moterys jau ir taip neša savo kryžių – jos vienos augina vaikus. Ir visos jos su savo mažyliais yra nurašytos – jų vaikams darželis atiteks tik jei liks kažkur viena kita laisva vieta.
Ne ne, nekalbu apie tai, kad vienišoms mamoms ar tėčiams reikėtų suteikti kažkokį ypatingą prioritetą. Tiek jau to. Duokite bent lygias sąlygas ir galimybes – nediskriminuokite. Tiesiog gal turėkite sąžinės ir neišbrokuokite mūsų vaikų.
Aš Vilniuje gyvenu jau 23 metus. Jau 19 metų nuo pat universiteto baigimo dirbu, beje, tikrai neblogą darbą. Ir tik šiemet sužinojau, kad Vilniuje yra vaikai ir yra antrarūšiai vaikai... Apsidairykite ir jūs - ar rytoj Vilniaus klerkai neišbrokuos ir jūsų atžalos?
Buvau nuėjusi į savivaldybę. Kalbėjau, man linksėjo galva, kad tikrai situacija neeilinė ir guodė, kad viskas bus gerai, nes tokius ypatingus atvejus svarsto Vaiko gerovės komisija ir tikrai nepalieka tokių šeimų nuošaly. Taigi, taigi... Apsvarstė. Pasakė, kad niekuo negali man padėti. Ir (tiesa, neoficialiai telefonu) pasiūlė kreiptis į teismą ir nuginčyti tėvystę tikram biologiniam tėvui! Kas visų pirma būtų apsimelavimas teisme, o ir apskritai teisiškai net neįmanoma. Nes jeigu gimus dukrytei nebūčiau padariusi „klaidos“ ir oficialiai pripažinusi vaiko tėčio bei nurodžiusi jo gimimo liudijime, tada jau mano vaikas nebūtų antrarūšis.
Ir pabaigai.
Norėčiau paklausti Lygių galimybių kontrolieriaus – ar tikrai mano vaikas ir kiti tokio likimo vaikai nėra diskriminuojami dėl jų socialinės padėties iš jų atimant galimybę būti ugdomiems ikimokyklinio ugdymo įstaigoje?
Norėčiau paklausti Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje – ar tikrai ši Vilniaus savivaldybės tvarka neprieštarauja pagrindiniam mūsų valstybės įstatymui – Konstitucijos 29 straipsniui, kuriame nurodyta, kad „Žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu“. Kodėl gi tada mano vaiko teisė gauti ikimokyklinį ugdymą yra suvaržyta dėl jo socialinės padėties?
Komentuoja Vilniaus miesto savivaldybė:
Ši situacija išimties tvarka buvo nagrinėta Komisijoje dėl vaikų priėmimo į Vilniaus miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigas. Mama augina tris vaikus ir turi daugiavaikės šeimos prioritetą. Trečio vaiko tėvas yra užsienio valstybės pilietis ir nėra deklaruotas Vilniaus mieste. Remiantis tvarka, centralizuota prašymų pateikimo ir gyventojų informavimo informacinė sistema tikrina tėvų deklaruotos gyvenamosios vietos duomenis, vaiko turimus prioritetus ir vaiko gimimo datą ir pagal tai yra sudaroma eilė į Vilniaus miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigas. Šiuo atveju vaikui yra rodomi eilėje visi turimi prioritetai – kad mama yra deklaruota Vilniaus mieste, virš 2 metų jos gyvenamoji vieta deklaruota įstaigai priskirtoje teritorijoje ir kad vaikas yra iš šeimos, auginančios 3 ir daugiau vaikų, kol jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą.
Kadangi vaiko tėvas nėra deklaruotas Vilniaus mieste, prašymas lankyti darželį rikiuojasi eilėje po vaikų, kurių abiejų tėvų deklaruota gyvenamoji vieta yra Vilniaus mieste. Vadovaujantis teisės aktais, traktuoti užsienio piliečio deklaruotą gyvenamąją vietą Vilniaus mieste, kai jis gyvena užsienyje ir nedeklaruotas mieste, nėra juridinio pagrindo. Komisija pasiūlė mamai kreiptis į atitinkamas institucijas dėl vaiko tėvo pripažinimo dingusiu be žinios ar nežinia kur esančiu ar Civilinio kodekso nustatyta tvarka kreiptis dėl tėvo valdžios apribojimo. Tada prašymas eilėje rikiuotųsi aukštesniame bloke, kuriame laukia turintys dviejų tėvų deklaruotos gyvenamosios vietos Vilniaus mieste prioritetą.
Po papildomų dokumentų pateikimo mamos prašymas gali būti svarstomas pakartotinai. Tikimės, kad grupių formavimo metu vaikas gaus vietą darželyje, kadangi intensyviai plečiamas ikimokyklinio ugdymo įstaigų tinklas ir nuosekliai didinamas vietų skaičius darželiuose.
Komentuoja Izabelė Švaraitė, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Komunikacijos skyriaus atstovė ryšiams su visuomene:
Pagal kokius prioritetus sudaromos eilės į vaikų darželius, reikėtų teirautis atsakingų Vilniaus savivaldybės darbuotojų.
Pagal Lygių galimybių įstatymą, kurio priežiūrą vykdo lygių galimybių kontrolierius, diskriminacija draudžiama dėl lyties, rasės, tautybės, pilietybės (Europos Sąjungos ir Europos ekonominės erdvės), kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos. Taigi, galima diskriminacija dėl šeiminės padėties nepatenka į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos kompetenciją.
Tai, ką Jums parašiusi moteris vadina socialine padėtimi, teisiškai nėra socialinė padėtis. Įstatymiškai socialinė padėtis apima įgytą išsilavinimą ir kvalifikaciją, mokymąsi ir studijas kurioje nors švietimo įstaigoje, turima nuosavybę ir gaunamas pajamas, nustatytą valstybės paramos poreikį, kitus su ekonomine asmens padėtimi susijusius veiksnius. Todėl aprašyta situacija negali būti vertinama kaip diskriminacija dėl socialinės padėties.
Nors šiuo atveju Tarnyba padėti negali, moteris galėtų kreiptis į Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigą.