1. Pirmiausia ir pagrindinė priežastis, kodėl einama į santuokų rūmus, tai neplanuotas moters nėštumas, nors vyras nenorėjo nei susieti savo gyvenimo su šia moterimi, nei planuoti bendrų vaikų. Dažniausiai jis su šia moterimi tik susitikinėjo ir turėjo nuostabų seksą, bet tuo pačiu turėjo ir geresnių merginų, kurios buvo ir gražesnės, ir protingesnės. Bet įvyko taip, kaip įvyko, ir moteris pastojo. Vyras taip pat turi suprasti, kad yra tokių moterų, kurios, norėdamos pririšti vyrą, pastoja nuo visiškai kito ir savo nėštumu šantažuoja tą, kurį nori nusitempti į santuokų rūmus. Vyrai turi suprasti, kad besilaukiančios moters dėl kažkokių visuomenės nustatytų normų ir moters manipuliacijų nėra būtina vesti ir gali gyventi taip, kaip yra.

2. Kita priežastis – tai baimė prarasti vienintelę ir nepakartojamą moterį. Nors ši moteris ne visada yra mylima, bet vyras galvoja, kad ji yra ideali ir nepakartojama, ir daugiau tokios nesusiras. Bet tai yra tik iliuzija. Idealių moterų paprasčiausiai nebūna. Moteris, norėdama prisivilioti vyrą, rodė tik geriausias savo puses kaip šeimininkė ir nuostabi meilužė. Tokiame viliojimo režime moteris tapo geriausia vyro drauge, visada jį suprasdavo, palaikydavo, išklausydavo, kartu žiūrėdavo futbolo ar krepšinio varžybas. Tokia moteris vienu metu buvo ir mama, ir maža mergaitė. Po kurio laiko tokia mergina iškelia sąlygą, kad jau laikas susieti savo gyvenimus kartu, nes ilgą laiką gyvena ar susitikinėja. O jei nesusies gyvenimo, tai ji galvos dėl tolesnio gyvenimo kartu. Po vestuvių tokia moteris pasikeičia ir parodo tikrą savo veidą ir vyras supranta padaręs klaidą. Vyras turi suprasti, kad vesdamas tokią moterį iš baimės, kad ją prarasi, visada praloši. Visada turi daryti kaip tau geriau, o ne kaip nori moteris.

3. Vyras, tempdamas moterį į santuokų rūmus, nori, kad vienintelė ir nepakartojama moteris būtų tik jo. Vyras turi iliuziją, kad santuoka duoda kažkokią garantiją, kad moteris priklausys jam ir tik jam. Ši moteris neis į šoną ir mylės visą gyvenimą tik jį. Tikisi, kad žiedas ant piršto atgrasys kitus vyrus nuo moters ir jie nesekios paskui ją. Ši priežastis buvo labai senais laikais, kai vyrai gerbė save ir bet ko nevesdavo. Dabar laikai pasikeitė... Visos moralinės normos ir moraliniai principai jau senai paminti po padu ir pamiršti. Jei prie tokios moters pradės suktis sėkmingesnis vyras, kuris turi daugiau pinigų, daugiau yra pasiekęs ir yra tikras gražuolis, tai dažniausiai tokia moteris išduos savo vyrą, nes manys, kad ji savęs nerealizavo, kad verta geresnio negu ją vedęs vyras. Aišku, po tokios išdavystės bus skyrybos, o tas gražuolis ilgai su tokia moteriške negyvens ir mes, nes tokių moterų pilna ir kodėl sustoti tik prie vienos?

4. Vyras galvoja, kad nusivesdamas moterį į santuokų rūmus save geriau realizuos. Visuomenėje susiformavusi nuomonė, kad šalia sėkmingo vyro būtinai turi būti moteris. Tik tai parodo, kad vyras save realizavo. Tai matome kiekvieną dieną per televizorių, kad šalia turtingų žmonių stovi nuostabios moterys. Tai deklaruojama visur ir visada, bet realybė yra visiškai kita. Praktikoje tokios santuokos išyra labai greitai, nes nei moteris, nei vyras negauna pasitenkinimo iš tokios santuokos. Vyras santuokos metu negauna savirealizacijos ir nustoja stengtis. Moteris, pamačiusi, kad vyras nesistengia ir jį reikia stumti, išsiskiria ir viskas. Vyras turi suprasti, kad jo darbas, hobiai, laisvalaikis turi užimti jo gyvenimą 90 procentų, o moteris turi būti tik kaip priedas prie jo nuostabaus gyvenimo. Jei moteris jo gyvenime užima tuos 90 procentų ir jis neturi jokios veiklos, tai nieko gero nesako apie vyrą ir apie jo gyvenimą.

5. Dažnai vyrai veda dėl išskaičiavimo. Dažniausiai tai galioja, jei tiek vyras, tiek moteris turi vienodai turto iki santuokos ir jie nusprendė viską sujungti. Kas įdomiausia, šios santuokos yra labai stabilios, nes nei vyrui, nei moteriai nepasimoka išeiti iš tokios santuokos. Jie dažniausiai jau būna susikūrę gerovę sau ir savo vaikams. Ardyti ir draskyti visą turtą neapsimoka. Jei moteris į santuoką ateina be nieko ir išteka už turtingo, tai skyrybų metu ji gauna auksinę pagalvę, o tai vyrui neapsimoka.

6. Būna per daug atsakingų vyrų, kurie tempia visas moteris į santuokų rūmus. Toks vyras į visas savo moteris žiūri rimtai ir visoms peršasi. Už šio atsakingumo slypi kur kas daugiau. Vyras bijo, kas visuomenė jį pasmerks, nes įžeidė ir apgavo merginą. Tokie vyrai gali per savo gyvenimą vesti kelis kartus, nes jiems svarbu pasirodyti visuomenėje, kad jie turėjo tik rimtus ketinimus. Jei tokio vyro paklausai, tai jis visas savo moteris mylėjo ir dar myli.

7. Dažnai vyras eina į santuokų rūmus, nes jį įkalbėjo aplinkiniai. Dažnai artimieji savo kalbomis ir inkštimu apie vedybas nusibosta vyrui. Jie kalba apie tai kiekvieną dieną, kad taip visuomenėje įprasta, kad reikia turėti anūkų ir t.t. Vyrui pagaliau nusibosta ir jis susiranda sau žmoną. Nors po kokių trejų metų supranta, kad vedybos yra didžiausia klaida, kokią jis yra padaręs, o gimusių vaikų ir žmonos jau niekur nepadėsi. Vyras turi suprasti, kad nereikia dėmesio kreipti į savo artimuosius, nes taip jie kalbės visą gyvenimą, nors patys nebus laimingi santuokoje.

8. Kartais vyrai savo ėjimą į santuokų rūmus paaiškina labai keistai. Jie sako, kad vedė todėl, kad vaikščiotų pas kitas moteris. Keista, bet yra moterų, kurios atleidžia tokiems vyrams. Tokių moterų nedaug, bet jos susitaiko su tokiu gyvenimu ir pateisina savo vyrų nuėjimus į šoną. Šios moterys mąsto kitaip ir nekreipia dėmesio į visuomenės normas. Kas keista, tai tokios santuokos yra pakankamai stabilios ir ilgalaikės.

9. Kita priežastis, kodėl vyrai eina į santuokų rūmus, tai nemokamas seksas. Vyrai galvoja, kad vedybos duoda jam garantiją, kad moteris visada duos jam sekso. Tai yra fikcija ir pagyvenusi santuokoje moteris dažniausiai save „parduoda“ už tam tikrus daiktus ar paslaugas. Šeimoje įsivyrauja buitinė prostitucija ir vyras supranta padaręs klaidą. Paklauskite vedusio vyro, ar sekso buvo daugiau prieš santuoką, ar po santuokos? Taip pat šeimyniniame kodekse nieko nėra parašyta apie sutuoktinių pareigas santuokos metu. Bet daug parašyta, kaip bus dalinamas turtas ir vaikai.

10. Paskutinė priežastis, kodėl vyrai tempia moteris į santuokų rūmus, tai meilė tai moteriai ir negalėjimas be jos gyventi. Tai pati kvailiausia idėja – vesti dėl jausmų. Kalbėti apie jausmus ir meilę iš vyrų pusės yra dažniausiai moteriškas bruožas. Jausmų ir emocijų pagrindu neįmanoma sukurti santuokos, nes jie kažkada baigiasi ir prasideda tikras gyvenimas. Mūsų protėviai dažniausiai patys apvesdindavo savo vaikus ir tai dažniausiai būdavo iš išskaičiavimo. Senais laikais dažniausiai būdavo žiūrima, koks besituokiančių statusas, socialinė padėtis. O, kaip ir minėjau, santuokos dėl išskaičiavimo yra pačios stabiliausios šiais laikais.

Vyrai, gerbkite ir mylėkite save. Jūs esate svarbiausi.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Komentuoja su šeimomis ir vaikais dirbanti psichologė Kamilė Krasauskienė:

Kiekvienas žmogus yra unikalus, išskirtinis ir nepakartojamas, tad jo elgesys, pasirinkimų motyvai individualūs. Mes tik galime nuspėti bendras tendencijas, paaiškinančias, dėl ko vyrai renkasi vesti savo išrinktąją. Viena jų – biologinė, nulemta hormonų, skatinančių domėjimąsi priešinga lytimi, norą turėti palikuonių. Vyras, įteisindamas santykius, gali jaustis užtikrinčiau, stabiliau ir saugiau planuodamas turėti vaikų.

Vyrui planuojant santuokinį gyvenimą svarbi ne tik biologinė prigimtis, bet ir aplinkos daroma įtaka. Ypač didelę reikšmę turi tėvų pavyzdys, santykiai su jais, šeimoje puoselėjamos vertybės. Taip pat pasirinkimą vesti savo mylimąją gali skatinti pozityvios draugų patirtys, visuomenėje formuojamos normos. Pavyzdžiui, jei vyro artimoje aplinkoje beveik visi susituokę, tikėtina, kad ir jis rinksis vesti savo mylimąją, tačiau, jei daugiausia laiko yra praleidžiama vienišų žmonių draugijoje, gali būti, kad apie vedybas jis nė nesvajos.

Žinoma, vyrų elgesį (vesti ar ne) gali lemti jų charakterio bruožai. Pavyzdžiui, vyras, kuris mėgsta taisykles, aiškumą, apibrėžtumą, pastovumą, dažniau renkasi įsipareigoti nei tas, kuriam nesvetimas chaosas, noras laužyti taisykles, maištauti, rizikuoti, būti laisvu ir nepriklausomu. Siekiant darnos santuokiniame gyvenime, labai svarbu įsiklausyti, suprasti kitą ir kartu ieškoti bendrų sutarimų, tad išsaugoti šeimą geriau sekasi tiems, kurie yra kantresni, atsakingesni, nori tobulėti, mokytis ir geba prisiimti atsakomybę už savo veiksmus. Pasak knygos „Kliūčių ruožas: santuoka ir menas gyventi kartu“ autorės dr. Daphne de Marneffe, pasitaiko atvejų, kad mažiau savimi pasitikintis vyras, nerealizuojantis savęs, veda moterį, nes ieško pilnatvės, nesąmoningai siekia išspręsti asmenybės sunkumus, tačiau retai tokią santuoką pavyksta išsaugoti.

Vis dėlto santuokos varomoji jėga – tai pasitikėjimas ir saugumas, tad pasitikėjimu grįstas santykis su moterimi, noras turėti artimą žmogų šalia, baimę būti vienišam, emocinio ir materialinio saugumo poreikis – gali būti pagrindiniai motyvai, skatinantys vyrus įsipareigoti.