Kai iš kiemo gilumos atidainavo balsingosios Matuizų „Verbenos“ moterys, vedinos Daivos Kielienės ir Stasės Matulevič, maestro Saulius pakvietė į salę, kur vyko sveikinimų, poezijos, anekdotų, dainų ir šokių koncertas, įspūdinga puota, ilgam teiksianti gyvus prisiminimus protui ir širdžiai.
Malvina, apsupta verbeniečių, kaip visada rūpinosi, ar svečiai patogiai įsitaisę, šypsojosi visiems, dėkojo. Sėdėjo Ji prie didžiulės vyšninės spalvos didžiažiedžių jurginų puokštės. Visą gyvenimą Malvina augino gėles namie ir mokykloje, mokė savo auklėtines tvarkyti darželius.
Ant plataus Europos kelio
Nepamirškim papročių...
Savo Mamytę šokdino sūnūs, kiti šeimos vyrai. Taip Jos jaunystės metais vestuvėse kaime mergvakary jaunosios svočia su vyru arba krikštatėviai pakviesdavo svečius vaišintis ir linksmintis.
MOKYTOJA
Netikėta staigmena svečiams – ekrane slenka kadrai – prieš 2 dešimtmečius iš namo, vedina mokinuko, išeina Mokytoja Malvina Jakučionienė. Ją pasitinka mokyklos direktorė. Trenkiant kapelos maršui, Mokytoja po tautinių juostų ir rankšluosčių tiltu žingsniuoja į Čebatorių mokyklos antrąjį aukštą. Į dailiai išpuoštą vainikais, gėlėmis ir audiniais, Jubiliatės prižiūrimą klasę – kabinetą. Ant lentos meniškas piešinys – sveikinimas, išraitytas kolegės Genovaitės. Čia Mokytojos Malvinos laukia mokyklos bendruomenė, buvę Naniškių ir Čebatorių mokyklų mokiniai, giminės, Matuizų seniūnijos valdžia, rajono švietimo skyriaus atstovai.
Štai čia Mokytojos kasdieninis pasiruošimas eilinei pamokai per visus 50 metų! Iš Jos rankų direktorė kelia į viršų rankinę, pilną pasiruošimo lapų, knygų, priemonių. Sveikinimų vainikas pinamas iš svečių lūpų, telegramų, laiškų, eilių, Krūminių moterų ansamblio dainų ir kaimo kapelos muzikos.
Mokytoja dėkoja kiekvienam svečiui už aukštus Jos darbinės veiklos įvertinimus, pasidžiaugia Jos kuruotų jaunųjų specialistų – biologų Sauliaus ir Algimanto, lituanistės Rasos Šiškevičiūtės – Rudienės pasiekimais, rajono švietimo skyriaus ir seniūnijos atstovų Janinos Šimelionienės ir Viliaus Petraškos dėmesiu, kolegos ir rašytojo Algimanto Zurbos pasveikinimu, giminių atsilankymu.
Mokyklos darbuotojai įteikia Malvinai didžiulę molio puodynę spanguolių – rūgštelės tolesniam gyvenimui palaikyti. Kolegos prisimena skerstuves Jakučionių ūkyje, kai patys būdavo vaišinami šviežiena ir bulviniais vėdarais su bruknėmis. M. Jakučionienė ne tik mokė vaikus, bet ir migdė bendrabuty, maitino. Mokytoja iki šiol skleidžia šviesą ir meilę žmonėms, yra tvirtas ramstis dramatiškais bendruomenės narių momentais.
BRANDUS JUBILIEJUS
Prisiminimų tylą nutraukė Jubiliatė:
– Gyvenu Matuizose tarp gerų žmonių, kasdien girdžiu: „Labas! Kaip Jūs gyvuojate?“ mano laikas nesnūduriuoja ant pečiaus kaip tarybinių metų bobutė – „Sodra“, kuri burbėjo, bet jos niekas neklausė. Mane matuiziškiai girdi, išklauso, priima. Pasikapstau darže, parsinešu iš pamiškės kazlėkaicį. Metų naštos nejaučiu.
Džiaugiuosi, jog turėjau tėvelį – tvirtą kataliką. Jo dėka savo namuose Mištūnuose buvome sutuokti, pakrikštytas Vytautukas gero prieteliaus – kunigo Prano Bieliausko. Mamytės buvau išmokyta verpti ir austi, auginti daržoves ir gėles, kepti duoną ir gardų valgį gaminti, skoningai patiekti. O vyras Jonas direktoriavo, planavo, statė Čebatorių mokyklą ir mokytojų namą, mokinių bendrabutį. Kai mokytojų namas tapo socialiniu būstu, baigiau gedėti Jono, nesugebėjau viena laikyti visas kertes, todėl grįžau į tėviškę Mištūnus, kur padėjau atstatyti gimtąjį namą su kryžiumi prie jo, po to gyvenau pas seserį Grigiškėse. Vaikai ir geri jų draugai surado man būstą Matuizose. Mane su prikimusiu balsu, lėtesniu žingsiu priglobė vienintelė mano „Verbena“.
Vaišinkinės, šokit trypkit, gal be polkos su ragučiais.
Sesers Marytės žentas Jurgis Pekarskis pažėrė nuostabos ir pagyrų tetai Malvinai, jį vadinančiai žentuliu. Sesuo su dukra Nijole jautriai padainavo „Oi seniai seniai...“.
„Verbenos“ vadovė Daiva:
̶ Malvina – jau mūsų giminė. Atėjusi į Matuizas Ji greit mus išgirdo ir prilipo. Ji ne tik dainuoja, deklamuoja, bet ir tarkuoja, minko, kepa.
Mokytoja Jakučionienė – gimusi mokytojauti, Ji – sveikatos, inteligencijos ir darbo žmogus. Serialus apie Marianą iškeisdavo į krepšinio varžybas. Ne tik vaikus, bet ir suaugusius savo gyvenimiška veikla mokė puoselėti krikščioniškąsias ir tautines vertybes. Uždarius mokyklą tvarkė klebonijos ūkį, sulakstė į Europos parlamentą Briuselyje. Ją kasmet matydavome televizoriaus ekrane Vasario 16-ąją ir Kovo 11-ąją Katedroje ir prie Signatarų namų Vilniuje.
Dažnai Mokytoja, pasipuošusi pačios su drauge Lucija išaustais tautiniais rūbais, puikuojasi „Merkio krašto“ nuotraukose.
Malvina – geroji mokyklos, šeimos dvasia, taip apie jos vaišingumą atsiliepė kardinolas Audrys Juozapas Bačkis, monsinjoras Kazimieras Vasiliauskas, prieš 2 dešimtmečius apsilankę Čebatorių mokykloje. Dora katalikė, patriotė, lietuvė moteris, o anot Mikalojaus Daukšos, ant tokių žmonių laikosi šeima, tauta, pasaulis, – ir buvusi mokinė, kolegė Ona įteikė Jubiliatei Malvinai saują riešutų su linkėjimais – sulaukti daugiau Jakučionyčių, pakviesti į kitą jubiliejų, su gerais žmonėmis gliaudyti gyvenimą, dalinti patirtį ir gyvuoti.
Artėjant vidurnakčiui su danguje šokančiomis žvaigždėmis girdisi aktorės Kristinos Kazlauskaitės „... Tai jau istorija...“