Kadangi ėmėme paskolą iš banko, draudėme būstą, žinučių iš SEB banko paskutiniu metu gavome daug, todėl vyrui atrodė, kad gal parašė dėl draudimo, ir paspaudė ant nuorodos.
Paspaudus atsidarė prisijungimo prie elektroninės bankininkystės puslapis, suvedė visus duomenis. Taip pat tuo pačiu metu gavo žinutę apie sukurtą SMART ID. Iškart kilo įtarimas, patikrino sąskaitą ir pamatė, kad pervesta 14 tūkstančių eurų.
Iš karto paskambinome bankui, sąskaitą užblokavo. Viskas įvyko per 5 minutes. Dar tikėjomės, kad nebus nuskaičiuoti pinigai, nes buvo 21 val. vakaro. Deja, pavedimas buvo momentinis.
Mes esame šoke, nežinome, ar pavyks susigrąžinti šeimos santaupas.
Komentuoja Jovita Bazevičiūtė, SEB banko komunikacijos projektų vadovė:
„Apgailestaujame, tačiau dėl konfidencialumo įsipareigojimų ir asmens duomenų apsaugos reikalavimų, negalime komentuoti su konkrečiais klientais susijusių atvejų.
Tačiau atkreipiame dėmesį, kad kai klientas atskleidžia sukčiams prisijungimo prie interneto banko duomenis ir iš jo sąskaitos atliekamas pervedimas, susigrąžinti lėšas gali būti sudėtinga. Kai lėšos įskaitomos į gavėjo sąskaitą, pats bankas jų grąžinti negali. Tokiais atvejais bankas kreipiasi į lėšų gavėjo banką dėl neteisėtai pervestų lėšų grąžinimo. Jei lėšos tebėra sąskaitoje, jas įmanoma sugrąžinti.
Sukčiavimas, kai siunčiami SMS pranešimai neva iš banko, yra pakankamai naujas sukčiavimo būdas Lietuvoje, nors Europoje jis jau paplitęs. Iki šiol Lietuvoje buvo žinomi telefoninių sukčių ar netikrų el. laiškų pagalba bandymai išvilioti klientų prisijungimo prie el. bankininkystės duomenis. Tokių ir panašių sukčių atakų ateityje tikėtina daugės, nes sukčiai, pasitelkdami socialinę inžineriją, naudoja vis sudėtingesnius klaidinimo būdus savo tikslams pasiekti, taigi žmonės turėtų būti budrūs ir atidūs. Rekomenduojame nespausti (neatidarinėti) nuorodų SMS žinutėse, o atidarius interneto svetainę patikrinti naršyklės adreso lauką ir įsitikinti, kad tai yra oficiali interneto banko svetainė.“
***
DELFI primena, kad apie šį konkretų sukčiavimo būdą jau rašėme anksčiau. Sukčiai siunčia žinutes, kuriose informuojama apie neva iš banko gautą pranešimą, kuris yra atsiųstoje nuorodoje, vedančioje į netikrą interneto banko svetainę.