Kol vieną kartą prieš akis iššoko nuotrauka (nebepamenu, kurios prieglaudos puslapyje skelbimas buvo) ir tekstukas, kad katinėlis, jau beveik paaugliukas, gyvena sodų bendrijoje ir vienintelis, nors ir pats gražiausias, iš 6 broliukų nerado namų. Į prieglaudą atiduoti nesinori, taigi prašė pagloboti nors laikinai. Katinėlis nuotraukoje buvo MANO ir tik MANO. Po kelių dienų jis jau buvo namie ir nuo pat pirmos akimirkos žinojau, kad čia užsibus nelaikinai.

Foto: Greta Kniežaitė – Novikovienė

Tiesa, priežastis, kodėl jo niekas nenorėjo, paaiškėjo greitai – mažius buvo toks klyksniukas, kokių dar paieškoti reikia. Tiesą sakant, pirma išgirdau balsą, paskui tik jį patį pamačiau. Rėksniukas, tiesa, buvo protingas nuo pat pirmos dienos – užteko parodyti, kur kraiko dėžutė, kur maistelis, ir problemų nekilo. Apsižiūrėjo, apsiuostė ir iškart griuvo miegoti prie manęs prisiglaudęs. Katinas gavo vardą Sirijus, baterijų garbei. Rėksniu pavadinti kažkaip nemandagu pasirodė, bet vardas būtų tikęs idealiai. Sirijaus vardas prilipo, nes mažas elgėsi kaip žaisliukas – kol baterijos veikia, tol siunta, o paskui krenta, kad ir vidury žaidimo, ir miega. Ilgainiui vardas sutrumpėjo iki tiesiog Si, nors, kai ima triukšmauti, dažnai juokais vadinamas Sirenijumi.

Foto: Greta Kniežaitė – Novikovienė

Pirmus mėnesius jis nuolat tikrindavo, ar esu, ar nedingau, paskui aprimo (nors ir dabar kartais pasitikrina). Iš esmės mano Si tarsi šuniukas – seka iš paskos, visada grįžusią iš darbo pasitinka. Žinoma, Si irgi turi minusų – siaubingai nori į lauką, nuolat mėgina atsidaryti langą ar lauko duris, verkšlena... Savaitgaliais pas mamą kaime lauko gauna, kiek tik jo širdelė geidžia, tačiau Vilniuje, kur gyvename, laukas, deja, ne tas – jam baisoka, bet vis tiek Si būna papuošiamas petnešomis ir keliaujame pasivaikščioti. Tiesa, pastebėjau, kad jis vis dar turi baimių – tiesiog paniškai bijo vaikų, matyt buvo nuskriaudę. Nepažįstamus žmones irgi prisileidžia ne visus, dažnai nuo jų slepiasi. Apibendrinant galima pasakyti, kad turiu nuostabų katiną, ir nesvarbu, kad naktimis baubia (taip, baubia) ir miegoti neleidžia, nieku gyvu jo niekam neatiduočiau.

Foto: Greta Kniežaitė – Novikovienė

VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ projekto „neBrisius.lt“ idėja užsikrėtė nuo Amerikoje vykusio „Why We Rescue“ ir, gavę idėjos autorių leidimą bei palaikymą, pradėjo analogišką ilgalaikį projektą Lietuvoje.

Projekto metu fotografuojami žmonės su augintiniais, priglaustais iš prieglaudų ar gatvės, talpinamos jų laimingos istorijos, kurios, tikimės, užkrės vis daugiau ir daugiau žmonių! Prisijunk prie projekto „neBrisius.lt“! Dėl detalesnės informacijos kreipkitės el. paštu info@ggi.lt.