Nieko nelaukdami visi keturiese neria į ežero bangeles. Kai kuriuos vaikus mamos iš karto pakvietė į krantą, o jautresni suaugusieji, nelinkę kartu maudytis su keturkojais, patyliukais pasitraukė į kitas vietas. O kas nepasitraukė, tie pasigailėjo. Keturkojai, išlipę į krantą, gerokai pasipurtė, aptaškydami per arti prie jų buvusius, bet tai tik smulkmenėlė. Pamatę neužimtą svetimą paklotą ant jo pasivartė, sutepliojo. Šeimininkas reagavo į tai labai „mandagiai“, t. y. išgirdęs priekaištus dėl keturkojų elgesio – atsiprašė. Jis toliau ramiai maudėsi kartu su dukra, į priekaištus atsakė, kad šunis maudyti čia galima ir tai nieko bloga. Jei kam nors nepatinka, liepė kviesti policiją.
Policijos nekvietėme, jie ir be jo turi darbo, bet paėmiau fotoaparatą. Čia jau „šeimininkas“ pasirodė labiau išprusęs, iš karto paaiškino, kad jo fotografuoti neturiu teisės. Na taip, neprašiau leidimo, mūsų teisės nelygios, jis „turi“ teisę ežero poilsio zonoj šunis maudyti, o aš tikriausiai nei papriekaištauti neturiu teisės, o ką jau kalbėti apie fotografavimą.
Tokiu būdu, poilsį teko nutraukti, maudytis su keturkojais nepanorome, skubėjome namo skalbti šunų sumindžiotą paklotą. Foto visgi pridedu (kol kas be šeimininko, bet turiu ir jo), jums spręsti dėl tų teisių.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Norite paprieštarauti autoriui? Arba išsakyti savo nuomonę? Rašykite el. p. pilieciai@delfi. lt.