Žinoma, kaip visada bagažas vėlavo, atgavome tik kitą dieną. Tačiau ir čia buvo viskas profesionalu. Netgi bankas, kuris veikia oro uoste, dirbo nuostabiai greitai ir be priekaištų. Turėjome dolerių grynais – iškeitė net menkiausio klausimo neuždavę. Tik popierėlį atspausdino, kuriame nurodė, kiek dolerių į eurus pakeitė. Ir netgi nesuklydo...
Kitą diena keitėme vėl dolerius į eurus – tik jau Kaišiadoryse. Krūvą popierių reikėjo užpildyti, patvirtintinančių gyvenamąją vietą dokumentų, buvo paaiškinta – kadangi Europos Sąjungos piliečiai keičia dolerius. Sajungoje istatymai vienodi. Visur privalo bankai keisdami kitą valiutą atlikti šiuos veiksmus. Žinoma, Italijoje kursas mums pasirodė nepalankus. Nutarėme, jog grįžę atgal į Lietuvą pasikeisime daugiau. Na ir ką gi. Pasikeitėme Vilniaus oro uoste, tačiau ir antrą kartą čia nereikėjo jokių dokumentų pildyti, niekas net tapatybės dokumento nepareikalavo ir gyvenamosios vietos nurodyti nereikėjo. Tik vėl popierėlį atspausdino. Ir vel klaidų nebuvo – centas į centą atitiko.
Tačiau mums susidarė įspūdis, kad Vilniaus oro uosto banke Europos įstatymai negalioja... O gal mes taip net prie Lietuvoje šešėlinės ekonomikos prisidėjome. Taip ir nesupratome. Nors šį kartą po pinigų keitimo procedūros paklausiau, ar jiems nereikia kažkokių įrodymų iš kur tie pinigai ir ar nereikia jiems užpildyti papildomų dokumentų.
Atsakymas buvo vienareikšmis – ne! Bet tada norėčiau paklausti – kodėl, nes net Kaišiadoryse viskas buvo kitaip. Ar Vilniuje jau kiti įstatymai galioja. O gal ir Italija jau kitai Europos Sąjungai priklauso? Tai tikrai nekokį įspūdį paliko. O man asmeniškai tai pasirodė kaip ir nelegalus verslas, slepiami mokesčiai, nes juk kaip ir įrodymų, kad pinigai buvo keisti šiame banke, nėra. Tad tokie trumpi mūsų kelionės įspūdžiai Lietuvoje.
Iš tikrųjų būtų labai įdomu sužinoti, kaip ten Lietuvoje tie įstatymai veikia, pone Vitai Vasiliauskai?
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Norite paprieštarauti autoriui? Arba išsakyti savo nuomonę? Rašykite el. p. pilieciai@delfi. lt.
Komentuoja Auksė Trapnauskaitė, Lietuvos banko Operacinės rizikos skyriaus vyriausioji specialistė:
Lietuvos teisės aktai, reglamentuojantys pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevenciją, įpareigoja finansų rinkos dalyvius imtis priemonių ir nustatyti bei patikrinti kliento ir naudos gavėjo tapatybę prieš atliekant valiutos keitimo operacijas (perkant arba parduodant valiutą) grynaisiais pinigais, jeigu perkamų arba parduodamų grynųjų pinigų suma lygi arba viršija 3 000 eurų sumą ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta, nesvarbu, ar sandoris atliekamas vienos, ar kelių susijusių operacijų metu. Tai reiškia, kad keičiant bet kokią valiutą, kol atliekamo vienkartinio sandorio (ar susijusių sandorių) vertė nesiekia 3 000 Eur, nėra privaloma nustatyti kliento tapatybės ir prašyti pateikti kitos papildomos informacijos.
Tačiau finansų įstaigos, remdamosi savo vidinėmis rizikos vertinimo ir rizikos valdymo procedūromis, gali numatyti ir taikyti ir griežtesnius reikalavimus, pavyzdžiui, nustatyti kliento tapatybę atliekanti ir mažesnės vertės operacijas, prašyti pateikti papildomos informacijos ir pan.
Konkretų atvejį galima būtų komentuoti tik žinant ir įvertinus visas sandorio aplinkybes.