Iš Niujorko keliavome į Ročesterį, kur mūsų jau laukė Lietuvos Respublikos garbės konsulas Rimas Česonis su dukra Jolanda, taip pat grupelė lietuvių ir amerikiečių. Jie mus iki ašarų sujaudino, kai pasitiko su lietuviškomis vėliavėlėmis ir gėlėmis. Rimas Česonis yra ne tik Lietuvos Respublikos garbės konsulas Niujorko valstijai, bet ir Alytaus bei Ročesterio miestų draugystės komiteto įkūrėjas ir pirmininkas, o jo dukra Jolanta prieš 10 metų padėjo savo tėveliui įkurti šį komitetą bei pati ėmė vadovauti meno ir kultūros projektams. Ji labai stengėsi į šiuos projektus įtraukti kuo daugiau jaunimo. Jolandos Česonis iniciatyva ir pastangomis buvo suorganizuota Partizanų pagerbimo diena, skirta ir Ročesterio – Alytaus miestų draugystei paminėti.
Paklausiau mielos Jolandos, kodėl jai kilo idėja suorganizuoti Partizanų pagerbimo šventę Ročesteryje. Juk ji jau gimė ir užaugo JAV. Ji man papasakojo, jog būtent Lietuvos Nepriklausomybes atkūrimo 100-ųjų metinių proga, jai norėjosi sukurti labai įspūdingą koncertą. Ji buvo daug skaičiusi apie partizanus ir jai buvo keista, kad Amerikoje nebuvo tokio didelio įsimintino koncerto pagerbti partizanus ir jų pasiaukojamą Tėvynei. Jolandos nuomone, negalima kalbėti apie Lietuvos Nepriklausomybę neminint partizanų. Būtent Lietuvos partizanai, jų kova, jų drąsa vedė lietuvius visam pasauly siekti Lietuvos Nepriklausomybės. Jos tėvelis R. Česonis, prieš keletą metų, susipažino su mano tėveliu J. Jakavoniu, kai jis apsilankė Kasčiūnuose, kur ant aukšto Merkio kranto yra atkurta Pietų partizanų vadų vadavietė. Jolanda, perskaičiusi J. Jakavonio knygą „Šalia mirties“ ir sužinojusi, kad J. Jakavonis yra iš Alytaus apskrities ir yra vienas iš nedaugelių išlikusių dar gyvų partizanų Lietuvoje, per savo tėvelį R. Česonį ir pakvietė mus atskristi į Ameriką, kad jie galėtų pagerbti J. Jakavonį, kartu pagerbiant visus Lietuvos partizanus…
Birželio 10-ta diena Ročesteryje prasidėjo Šv. Mišiomis lietuvių parapijos bažnyčioje. Mus sujaudino į pamaldas susirinkusių žmonių nuoširdumas ir lietuviška dvasia: kai kurie buvo pasipuošę lietuviškais drabužiais arba bent buvo įsisegę kažkokią lietuvišką atributiką. Mišiose giedojo iš Lietuvos atvykę operos solistas Liudas Mikalauskas, o jam akomponavo Lapenrantos miesto (Suomija) simfoninio orkestro vadovas Vytautas Lukošius.
Mišios buvo skirtos Lietuvos partizanams atminti. Kunigas Augustinas Simananavičius iš Toronto lietuviškai pasakė jaudinantį pamokslą apie partizanų pasiaukojimą savo Tėvynei ir kovą už jos laisvę. Po Mišių, bažnyčios patalpose, kur R. Česonio žmonos, labai nuoširdžios ir mielos ponios Romos Česonienės rūpesčiu yra įrengta lietuviška mokyklėlė, susitikome ir pabendravome su bendruomenės žmonėmis ir kunigu. Susitikimas buvo jaudinančiai šiltas ir mielas tarsi mes visi būtume jau seni pažįstami...
Iš bažnyčios nukeliavome į Ročesterio muzikos mokyklą, kur vyko Partizanų pagerbimo šventė. Ją suorganizavo ir vedė energinga, viską puikiai surežisavusi Jolanda Česonis. Jau nuo pat pirmo susitiko pajutau, kad Jolanda turi meno gyslelę ir yra puiki organizatorė, tą pajutau dar prieš koncertą, lankantis jos namuose. O pasirodo, kad ji labai domisi menais ir net buvo išvykusi į Angliją studijuoti menų programą. Ji Londone baigė Sotheby’s meno „Executive Management Program“.
Šventė Ročesteryje buvo skirta partizanams, ypač pagerbti partizanų vadą Adolfą Ramanauską-Vanagą ir kitus žuvusius Dzūkijos partizanus. Visiems buvo priminta, kad A. Ramanauskas-Vanagas mokytojavo ir partizanavo Alytaus apskrityje. Renginio metu buvo pademonstruoti Alytaus A. Ramanausko-Vanago gimnazijos mokinių atliekamų partizaninių dainų įrašai. Čia taip pat koncertavo Ročesterio miesto muzikos mokyklos moksleiviai. Koncerto dalyviams įsimenantį įspūdį paliko Liudo Mikalausko ir mano tėvelio partizano Juozo Jakavonio-Tigro duetas, kai jiedu, akompanuojant Vytautui Lukošiui, padainavo dainą „Tu esi Tėvyne man“, kurią anuomet mėgdavo dainuoti partizanų vadas A. Ramanauskas-Vanagas. Liudas Mikalauskas, akomponuojant Vytautui Lukošiui atliko daug gražių partizaninių ir pokario dainų. Tai tikrai buvo įspūdingas ir puikus koncertas, apie kurį atgarsius girdėjome ir nuvykę į Vašingtoną bei Niujorką. Labai buvo miela ir sujaudino, kad beveik visų dainų tekstus, mokėjo ir renginio dalyviai, kurie mielai pritarė daugeliui dainų. Į renginį buvo atvykę ne tik gyvenantys Ročesteryje, bet ir Detroite, Niujorke, Kanadoje.
Renginio vedėja Jolanda Česonis pakalbino partizaną Juozą Jakavonį-Tigrą, klausinėdama, kodėl jis apsisprendė būti partizanu, kada ir už ką buvo suimtas, kaip buvo enkavedistų kankinamas, kaip ištvėrė tuos žiaurius kankinimus, o paskui kentėjo Sibiro kalėjimuose ir lageriuose, bei kas jam suteikė jėgų išgyventi ir nieko neišduoti, koks buvo jo gyvenimas grįžus į Lietuvą.
Visiems renginio dalyviams įsiminė J. Jakavonio atsakymas, kad jis visomis išgalėmis meldėsi Dievo, kad tik nieko neišduotų. Jis labai nenorėjo, kad jį žmonės minėtų kaip Judą, kuris išdavė Kristų. Juk Judą žmonės prisimena jau kelis tūkstančius metų. J. Jakavoniui močiutė, kuri grįžo prieš karą į Lietuvą iš Elizabeth (JAV) buvo užkabinusi kryželį, kad Dievas jį saugotų. Gal maldos ir kryželis išsaugojo, kad jis po baisių kankinimų, kalėjimų ir lagerių išliko gyvas ir dabar būdamas beveik 93 metų pasakoja Amerikoje apie sovietų okupaciją ir lietuvių pasipriešinimo kovas.
Koncerto metu, tarp jo pasakojimų, buvo įterpiami filmukai su anglų kalbos subtitrais, kuriuos parengė mano dukra Miglė Rukštelytė, taip pat buvo rodomos įvairios nuotraukos. Miglė nufilmavo savo senelį buvusiuose KGB kalėjimo rūsiuose, kur jis parodė ir papasakojo apie buvusias kankinimo kameras, taip pat apie mirtininkų kamerą, kur būdavo sušaudomi partizanai, ištvėrę baisiausius kankinimus, bet neišdavę savo bendražygių. Manoma, kad toje kameroje buvo nukankintas ir A. Ramanauskas-Vanagas.
Viename iš filmukų buvo parodytas Kasčiūnų kaime, Varėnos rajone, atkurtas bunkeris. Tai buvusi partizanų vadų J. Vitkaus-Kazimieraičio ir A. Ramanausko-Vanago vadavietė. Jau daug metų ją lanko ne tik Lietuvos žmonės, ypač jaunimas, bet ir atvykstantys iš įvairių pasaulio kraštų. Jie nori suprasti ir tiesiog fiziškai pajusti, ką sovietų okupuota Lietuva išgyveno po Antrojo pasaulinio karo...
Ročesterio koncerto-renginio, kurį taip jautriai ir puikiai surengė ir vedė Jolanda Česonis, dalyviai, net tie, kurie nemokėjo lietuviškai, savo širdimi pajautė ir išgyveno pokario Lietuvos kančių ir kovų kelią. Visi pasakojimai ir dainos buvo verčiami į anglų kalbą. Klausytojai buvo labai sujaudinti, daugelio akyse žibėjo ašaros... Visi toje salėje buvusieji pasijuto kaip sesės ir broliai... Šiam renginiui tai suteikė ypatingą šilumos jausmą.
Rimas Česonis, perskaitė Ročesterio miesto vadovų deklaraciją, kurioje buvo rašoma, kad birželio 10 diena Ročesteryje yra skirta pagerbti partizanui Juozui Jakavoniui-Tigrui, kuris priešinosi sovietų okupacijai. Energingoji JAV lietuvių bendruomenės pirmininkė Sigita Šimkuvienė J. Jakavoniui įsegė JAV lietuvių bendruomenės garbės nario ženklą ir nuoširdžiai palinkėjo geros sveikatos ir pažadėjo susitikti, kai atvyks į Lietuvą. Šiltą sveikinimo žodį pasakė Lietuvos Respublikos generalinis konsulas Niujorko valstijai Julius Pranevičius bei palinkėjo ir toliau skleisti žinią apie partizanų kovas.
Ir tėveliui ir man buvo sunku pasakyti net padėkos žodžius, nes gerklėje strigo ašaros. Tėvelis padėkojo už tokį šiltą ir nuostabų renginį ir tokį jaudinantį jo pagerbimą. Aš padėkojau mieliems Česoniams ir visai Ročesterio bendruomenei už tai, kad pakvietė mus su tėveliu čia atvykti ir už begalinį dėmesį mums. Šiame renginyje aš pajutau daugiau lietuvybės, negu kai kuriuose renginiuose Lietuvoje.
Už šią šventę mes, atvykusieji iš Lietuvos ir Amerikos lietuviai bei jų palikuonys (renginyje buvo ir jaunų žmonių, net vaikų), esam labai dėkingi Česonių šeimai, ypač mielajai Jolandai Česonis, mokėjusiai pažadinti klausytojų emocijas. O tos nuoširdžios emocijos, akyse sužibėjusios ašaros yra geriausia dovana mums, atvykusiems Lietuvos. Manau tokių renginių-koncertų, koks vyko Ročesteryje labai reikėtų ir susiskaldžiusiai, byrančiai Lietuvai, kad jaunimas suprastų, kokia yra Lietuvos Nepriklausomybės kaina...