Ir visą gyvenimą atmintyje išliks čia sutiktų žmonių veidai, šypsenos, juokas, ryte, vakare, per pietus ir visada, tūkstančius kartų su šypsena kartotas „hola“. Na taip, svajonės pildosi... Atvykau į Kubą tokiu laikotarpiu, kai viskas atrodė tarsi stovėtų ant didelių pokyčių slenksčio. Rinkimai ir Raulio Castro valdymo pabaiga, vis didėjantis į šalį plūstančių turistų skaičius. Tokios Kubos, kurią man teko išvysti, galbūt greitu laikotarpiu jau nebeliks.

ATMOSFERA

Įprastinė diena Kuboje. Atsikeliu apie aštuntą valandą ryto. Tolumoje girdisi duonos pardavėjo balsas, panaderopanadero... Na ką, metas naujiems įspūdžiams, vasario mėnesis, o čia 28 laipsniai šilumos, ryte sutikta saulė maloniai džiugina šaltos žiemos išvargintą odą. Nuotykiai prasideda...

Foto: Asmeninio archyvo nuotr.

VISUOMENĖ

Kubiečiai mėgsta bendrauti, bendravimas – pati svariausia dienos dalis. Didmiesčiuose, ypatingai, Havanoje pasitaikys ir įkyrių, savo paslaugas besistengiančių įbrukti pardavėjų, taksi vairuotojų, kurie nuo ryto iki vakaro gatvėse šūkauja „taksi“, ir kaip jie nepavargsta?.. Tačiau pavyko susidraugauti ir su jais, reikia aiškiai išsakyti ko nori arba ko nenori, to užtenka, kad pokalbis pakryptų kita linkme. Geriausiai Kubą apibūdinantis žodis – paprastumas. Čia niekam nesvarbu, ar tu baltas, ar juodas, budistas ar krikščionis. Nesvarbu, ar tavo rūbai nauji, o gal suplyšę, nesvarbu ir ar tu esi gydytojas ar taksi vairuotojas. Tokie principai, kaip žiūrėjimas į kitus „iš aukšto“, hierarchija, savęs išaukštinimas prieš kitus tiesiog nepasitaikantys dalykai. Žmogus lygus žmogui.

Tad atvykę į Kubą, jei tikrai norite pažinti šią šalį, ne tik aplankyti turistines vietas ir pasidaryti šimtus „selfių“ – bendraukite. Tiesiog kalbėkite su kubiečiais. Sėdėdami parke galite praleisti 5 valandas pokalbiui, pirkdami ledus susirasti draugų, belaukiant eilėje susipažinti su pardavėjais, bendrauti su praeiviais gatvėje. Čia nėra tiek daug baimės, kiek egzistuoja kitose šalyse, praleidau Kuboje mėnesį. Nesusidūriau su jokiomis vagystėmis.

Iš tiesų sunku patikėti, na visiems jau nuo vaikystės yra girdėti pamokymai saugoti savo daiktus, tačiau Kuboje gali apie tai pamiršti, jų tiesiog niekas neima...

Svarbiausias dalykas, kuri siūlyčiau padaryti prieš vykstant į Kubą – IŠMOKTI ISPANŲ KALBĄ.

Foto: Asmeninio archyvo nuotr.

VIEŠASIS TRANSPORTAS

Kuboje egzistuoja tam tikros taisyklės užsieniečiams ir Kubos piliečiams. Užsieniečiai negali naudotis bendru viešuoju transportu. Jeigu planuojate vykti į kitą miestą jums teks pirkti bilietus iš firmos VIAZUL. Jeigu planuojate vykti nedidelį atstumą jums teks naudotis taksi paslaugomis.

Taksi surasite beveik visur, dažniausiai yra tam tikri punktai, kur jos stovi gatvėse, taip pat galite tiesiog susistabdyti važiuojantį taksi automobilį. Aš dažniausiai rinkdavausi keliauti pėsčiomis iki artimų objektų. Tiesa, taksi automobiliai Kuboje gali būti ir mums neįprastų gabaritų. Pavyzdžiui, Matansaso mieste dažnai matomi sunkvežimiai su taksi užrašu. Įlipę vidun, pamatysite per vidurį ir iš sunkvežimio šonų eile sustatytus suolus keleiviams sėdėti, tokie sunkvežimiai turi tokius mažus langelius, kad šviesa per juos vos vos patenka vidun, puiki ir daug pigesnė patirtis.

PINIGAI

Kuboje yra dvi valiutos formos – Kubos doleris (CUC) ir pesas. Vykdama į Kubą vežiausi eurus. Varadero oro uoste eurus išsikeičiau į CUC. Vienas CUC apytiksliai prilygsta doleriui arba 24 Kubos pesams.

MAISTAS

Kubos tradicinis patiekalas yra ryžiai su raudonomis pupelėmis.

Dienos meniu:

– Tortilla (omletas)

– Pan con jamon (sumuštinis su kumpiu)

– Pan con quesso (sumuštinis su sūriu)

– Pescado (žuvis)

– Piza mixta (pica su maišytais ingridientais)

Gėrimai:

– Batido (panašus į pieno kokteilį)

– Refresco (gaivusis gėrimas, dažniausiai daromas iš miltelių. Nepatartina gerti įtartinose vietose, nes gali sukelti viduriavimą)

– Leche con chocolate (saldi kakava)

– Hugo naturales (šviežios sultys)

– Cafe (kavą galite surasti visur, ją pardavinėja tiesiogiai iš namų, tiesiog per lango angą padarytame prekystalyje, ji serviruojama mini puodeliuose, dažniausiai tai vieno gurkšnio saldi kava)

Saldumynai:

– Galleta (maži sausainiai, sausi, nesaldūs)

– Galleta con guayaba (sausainiai su guayaba vaisiaus džemu)

– Hellados (ledai)

Foto: Asmeninio archyvo nuotr.

Saldumynus patogu pirkti iš gatvės pardavėjų. Pamatysite žmones su dviračiais, traukiančius nedidukus vežimaičius ir garsiai kažką šūkaujančius, taip, tai ko jūs ieškote jau arti! Taip dažnai yra pardavinėjami ledai plastmasinėse stiklinėse, bei ledai „sumuštiniai“ (ledai tarp dviejų sausainių), iš tokių pardavėjų galite nusipirkti ir guayabos džemo, karamelės, kuri primena lietuviškų „kregždutės“ saldainių skonį, šokolado, galleta, bei didelių tortų ir pyragaičių. Maistas pateikiamas didelėmis porcijomis. Dviems žmonėms sotūs pietūs Havanoje kainuoja apie 10 dolerių.

INTERNETAS

Internetas Kuboje yra ribotas. Tam, kad galėtumėte prisijungti prie interneto jums reikės nusipirkti specialią kortelę. Viena valanda kainuoja 1 dolerį. Suvedę kortelėje parašytą kodą galėsite pradėti naudotis internetu. Internetas veikia tik tam tikrose zonose, dažniausiai centrinėse aikštėse ar parkuose. Kalbėjome su kubiečiais studentais. Nors internetas jiems irgi yra ribotas, jie turi daugiau teisių ir ilgesnį valandų skaičių prisijungimui.

PATARIMAI

– KUR APSISTOTI? Iš anksto užsirezervuokite gyvenamą vietą. Kuboje plačiausiai naudojamas AIRBNB. Nuostabiausias host (angl. šeimininkas) Felix y Laura (Havana). Ačiū jiems už visą pagalbą ir nuoširdumą! Mes iš anksto suplanavę kiek laiko, kuriame mieste būsime, užsirezervavome kambarius visoms dienoms. Tą, žinoma, jūs galite padaryti ir jau nuvykę į Kubą, tačiau ieškodami tinkamos vietos sugaišite daug laiko, be to ir kaina bus didesnė.

Couchsurfing gali būti kita galimybė, tačiau už paslaugas reikia mokėti. Dėl tam tikrų įstatymų apgyvendinimo klausimu, kubiečių namuose apsistojantys žmonės privalo mokėti minimalų mokestį.

– Kuba tinkama šalis važinėti dviračiais. Dviračiai prilyginami automobiliams. Dviračių kartu su savimi nesivežėme ir tikrai pasigailėjome, teko nuomotis. Kitąkart tikrai juos pasiimsime! Kai viešuoju transportu užsieniečiai negali naudotis, dviratis – puiki išeitis.

– Kuboje sutikome daug žmonių, kurie prašė piniginės pagalbos, higienos priemonių, drabužių ar kokios kitos dovanos. Jeigu norite pagelbėti ir lagaminai dar neplyšta nuo daiktų kiekio, įsimeskite muilo, tušinukų, pieštukų. Rūbus renka bažnyčios, kartais ir patys kubiečiai tiesiogiai paprašo. Sutikome amerikietį vyruką, kuris su savimi atsivežė dviratį, baigiantis kelionei jį planavo atiduoti kubiečiams.

Atostogos tau suteikė neišdildomų įspūdžių, patyrei neįprastų nuotykių? Pasidalink savo patirtimi su kitais DELFI skaitytojais rašydamas el. p. pilieciai@delfi.lt su prierašu „Atostogos“.