Vilnietis M. Stankus yra kurčiasis, todėl minčių reiškimas raštu jam yra įprasta ir dažnai vienintelė priemonė, padedanti bendrauti su aplinkiniais, kas jie bebūtų – kolegos, pirkėjai ar jo bičiuliai.

Kad būtų paprasčiau vieniems kitus suprasti, Mindaugas su kolegomis net susikūrė bendrą savo pačių gestų kalbą, tad kasdienis bendravimas su bendradarbiais jam kelia vis mažiau sunkumų.

„Labai smagu, kad kolegos nuoširdžiai stengiasi mane suprasti. Jaučiuosi labai gerai, nes manęs darbe nelaiko silpnesniu už kitus, o stengiasi sudaryti sąlygas, kad galėčiau dirbti taip pat, kaip ir bet kuris kitas darbuotojas“, – raštu atsakinėdamas į klausimus pasakoja M. Stankus, jau dešimtmetį dirbantis pardavėju prekybos tinkle „Rimi“.

Neįgaliųjų galimybės įsidarbinti itin menkos: 71 proc. neturi nuolatinio darbo

Mindaugas prisipažįsta esąs kuklus ir nepratęs girtis, tačiau pokalbio metu jam išsprūsta, kad parduotuvės vadovai jį dažnai pateikia kaip pavyzdį naujokams.

„Aišku, kartais būna situacijų, kai manęs klientai nesupranta, nesusikalbame, bet apskritai mano bendravimas ne tiek daug ir skiriasi nuo kitų pardavėjų. Nors negaliu kalbėti, visuomet linkteliu pasisveikindamas, jei vyksta kokios akcijos, būtinai parodau, kad reikia „Rimi“ kortelės, nes bus pritaikyta nuolaida“, – priduria Mindaugas ir prisipažįsta dažnai net užsimirštantis, kad yra ne toks kaip visi.

M. Stankus prisimena, kad darbą rado gana lengvai: toje pačioje parduotuvėje dirbusi jo draugė, taip pat kurčioji, pasiteiravo vadovų, ar neatsirastų dar viena darbo vieta parduotuvėje. Taip jau netrukus Mindaugas buvo pakviestas į pokalbį ir sulaukė pasiūlymo prisijungti prie įmonės.

Valakupių reabilitacijos centro vyr. profesinės reabilitacijos specialistas Darjuš Tankeliun sako, kad tokių sėkmingų istorijų, deja, nėra daug: daugumai neįgaliųjų Lietuvoje vis dar labai sunku įsidarbinti, nes darbdaviai turi daug stereotipų, pastatai ir infrastruktūra dažnai yra nepritaikyta neįgaliems asmenims, nenorima prisiimti atsakomybę dirbti su neįgaliu darbuotoju, jį apmokyti. Skaičiuojama, kad šiuo metu nuolatinio darbo neturi net 71 proc. šalies neįgaliųjų.

„Tai yra labai didelis skaičius žinant, kad maždaug vienas iš dešimties Lietuvos gyventojų turi negalią. Turime ieškoti išeičių, kaip pakeisti šią situaciją ir padėti neįgaliesiems integruotis į visuomenę, nes tai yra nauda visiems – ir neįgaliesiems, ir verslui, ir valstybei“, – sako D. Tankeliun.

Valakupių reabilitacijos centras yra viena tų įstaigų, kuri teikia įvairiapusę pagalbą neįgaliam žmogui, siekiant sugrąžinti jį į darbo rinką: teritorinių darbo biržos skyrių nukreiptiems neįgaliesiems čia teikiama psichologinė pagalba, fizinė reabilitacija, mokoma įvairių profesijų – nuo apskaitininkų iki IT administratorių. Centro specialistai padeda pasiruošti ir gyvenimo aprašymą, pokalbiui su būsimu darbdaviu.

„Pas mus lankosi aklieji, kurtieji ir neprigirdintys, turintys protinę negalią, nevaikštantys, ištikti negalios po įvairių ligų ar nelaimių. Pagrindinis mūsų tikslas yra sugrąžinti neįgaliajam pasitikėjimą savimi ir kiek įmanoma atstatyti darbingumą. Kartais būna labai apmaudu, kai matai, kad žmogus tikrai turi įgūdžių ir patirties, nori ir gali dirbti, bet vien todėl, kad sėdi vežimėlyje ar kad jo veidas dėl negalios persikreipęs, durys jam yra uždaromos“, – apgailestavo Valakupių reabilitacijos centro specialistas.

Pradėję nuo šešių darbuotojų, šiandien artėja prie pusantro šimto

Siekiant spręsti sudėtingą situaciją Valakupių reabilitacijos centras kartu su partneriais iš dar šešių ES valstybių įgyvendina tarptautinį „Erasmus +“ projektą „Darbo grandinė“, kurio metu bus siekiama sukurti bendrą metodologiją neįgalių žmonių įsitraukimui į darbo rinką padidinti.

Neseniai Lietuvoje lankėsi grupė projekto partnerių iš įvairių šalių, kurie išsamiai susipažino su neįgaliųjų situacija mūsų šalyje. Kaip vienas teigiamų neįgaliųjų integracijos pavyzdžių projekto dalyviams buvo pristatyta prekybos tinklo „Rimi“ patirtis įdarbinant neįgaliuosius. „2007 metais pradėjome nuo šešių darbuotojų su negalia, o šiandien turime jau 129 dirbančius neįgaliuosius. Neįgalių darbuotojų turime tiek dirbančių parduotuvėse, tiek administracijoje“, – sakė „Rimi Lietuva“ personalo valdymo partnerė Vaida Kaikarienė.

Daugiausiai – apie pusę visų prekybos tinkle dirbančių neįgaliųjų – turi negalią, įgytą dėl įvairių ligų. Klausos negalią, kaip pirkėjų mėgstamas pardavėjas M. Stankus, turi penktadalis prekybos tinklo darbuotojų, judėjimo negalią – apie 16 proc.

V. Kaikarienė pripažino, kad neįgaliųjų įdarbinimas reikalauja ypatingo pasiruošimo: reikia paruošti tiek esamus darbuotojus, tiek naują kolegą su išskirtiniais poreikiais. „Mes mokėmės kartu su savo darbuotojais, kiekvieną kartą ieškodami geriausių sprendimų su naujai atėjusiu žmogumi. Na, o šiandien rekonstruodami ar atidarydami naują parduotuvę mes pirmiausia pagalvojame apie tai, kad ji būtų pritaikyta ir neįgaliems darbuotojams – kad gali būti ir kitaip, net nebekyla klausimų“, – pasakojo prekybos tinklo atstovė.