Svarsčiau, kur gauti tinkamą šunį mano aktyviems berniukams, bet tuo pačiu ir visiškai mažutį, nedidesnio nei katės dydžio šunį, kad ir pati galėčiau grįžti namo. Veislinio tikrai neįpirktume, o imti iš prieglaudos, eiti į uždarą patalpą, kur pilną šunų (taip dažniausiai filmuose rodoma), atrodė kaip misija neįmanoma (aš greičiausiai net neišlipčiau iš mašinos, jei vienoje vietoje pamatyčiau daugiau nei du šunis. Žinojau, kad pamatę tokią mano reakciją prieglaudos darbuotojai net nesileistų į kalbas dėl globos).

Vis dėlto, panašios mintys, kurios nepaliaujamai sukosi mano galvoje, kaip jau kartais nutinka, iš dalies išsipildė.

Vieną vasaros dieną važiavau iš darbo ir nusprendžiau užsukti į PC „Akropolis“. O ten – būdelė „SOS gyvūnai“ ir langus valanti darbuotoja. Nusprendžiau paklausti kokia gyvūno pasiėmimo procedūra. Ji pasiūlė užeiti į vidų pasikalbėti. Iš karto įvertinau namelio dydį, ir supratau, kad jokių didelių šunų čia tikrai nebus, todėl, nors ir nedrąsiai, bet žengiau pro duris. Darbuotojai paklausus, kokio gyvūno ieškau, pasakiau, kad gyvenu bute ir norėčiau mažo, mažai besišeriančio šuniuko, ir man į rankas įdavė šunelį, kuris viso pokalbio metu prabuvo ant mano kelių. Pasirodo, jog jokių testų ar esi tinkamas žmogus laikyti nereikia, netikrinami ir namai, sąlygos tam gyvūnui ten gyventi. Nustebino ir tai, jog po mėnesio gali atiduoti gyvūną į prieglaudą, jei šiš „netiks“.

Prieš man išeinant, darbuotoja mobiliuoju telefonu nufotografavo su mane su šuneliu ant rankų, kad galėčiau pasitarti su artimaisiais. Įsėdus į automobilį nuotrauką nusiunčiau vyrui su komentaru „susipažink – Ela“ ir netrukus gavau atsakymą „eik velniop, ji gyvens balkone“. Žinoma, įvertinau tai kaip vyro pritarimą, ir nuvažiavusi namo pasakiau vaikams, kad keliaujame pasiimti šuniuko. Galiu drąsiai teigti, kad buvau užhipnotizuota jos liūdnų akių; nepraėjus net trims valandoms po mūsų susitikimo, ji jau snaudė vaikų glėbyje. Mūsų namuose buvo šuo! Niekas negalėjo tuo patikėti.

Visiškai neplanuotai ji tapo pilnaverte mūsų šeimos nare. Kartu mes keliaujame, kartu švenčiame šventes – kalendoriuje, kaip svarbią dieną, išskiriame ir kovo 22-ąją – Elos gimtadienį, kurio metu, kaip ir pernai, planuojamas draugų susibūrimas, gimtadienio tortas ir konfeti.

Nors nebuvome jokiuose kursuose, tačiau mūsų šeimos draugė yra kaniterapeutė, ir išmokė Elą pagrindinių komandų. Apskritai, iki kol Emai sukako metai, galvojau, jog ji nebylė, nes jokio didesnio garso neskleisdavo. Kadangi nuo pat mažumės gyvena su dviem berniukais, tai vaikai – jos draugai, ir šiaip, ji visiškai neagresyvi, tiek su žmonėmis, tiek su kitais gyvūnais. Tačiau, kad ir gerutė, lauke Ela visada su pavadėliu, nors ir esu tikra, jog nepabėgtų – gerbiu kitus žmones, nes iki Elos pati žinojau, kas yra baimė šunims. Dabar galiu pasigirti, kad šalia turiu pačią geriausią kinofobijos gydytoją. Vis dėlto dideliais, be šeimininko lakstančiais, palaidais šunimis pasitikėti dar sunku, tačiau su kitais, prasilenkti gatvėje jau galiu, nejausdama didelės baimės.

Po vienu mano įrašu apie Elą socialiniame tinkle „Facebook“ vaikystės draugė rašė: „Mačiusi, kaip tu tiesiog „įskrendi“ į traktoriaus priekabos vidų, pamačius visiškai taikų šunį, galiu pasakyti, jog visiškai kitaip atrodo, kai neši Elą ant rankų ir kalbi su ja, žadi jai tuoj avis parodyti.“ Šį komentarą jau esu skaičiusi daugybę kartų, ir kiekvieną kartą susigraudinu, nes man pačiai sunku patikėti, kaip mane pakeitė, ir kokia svarbi man yra mano Ela.

Dalinuosi savo istorija tikėdamasi, jog galbūt kas nors perskaitęs, pasidalins mano patirtimi su žmogumi, kuris taip pat kenčia nuo šunų baimės ir projektą papildys dar viena laiminga istorija!

VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ projekto „neBrisius.lt“ idėja užsikrėtė nuo Amerikoje vykusio „Why We Rescue“ ir, gavę idėjos autorių leidimą bei palaikymą, pradėjo analogišką ilgalaikį projektą Lietuvoje. Projekto metu fotografuojami žmonės su augintiniais, priglaustais iš prieglaudų ar gatvės, talpinamos jų laimingos istorijos, kurios, tikimės, užkrės vis daugiau ir daugiau žmonių! Prisijunk prie projekto „neBrisius.lt“!

Dėl detalesnės informacijos kreipkitės el. paštu info@ggi.lt.