Sukniubo Kauno „Akropolyje“

Kaip rašoma feisbuko įraše, incidentas nutiko vėlai š. m. spalio 21 d. vakare, Kauno „Akropolyje“, kur sukniubusį vyrą pastebėjo ten irgi laiką leidęs Kauno klinikų rezidentas Š. Damalakas.

„Vakar, apie 21 valandą, Kauno „Akropolio“ lankytojai tapo tik per laimingą atsitiktinumą tragedija nesibaigusio įvykio liudininkais. Pirmajame prekybos ir pramogų centro aukšte įsikūrusių „Maximos“ kasų pašonėje netikėtai sukniubo vidutinio amžiaus vyras. Laimei, tuo pat metu prekybcentryje laisvalaikį leido ir Kauno klinikų skubiosios medicinos gydytojas rezidentas Šarūnas Damalakas, kuris pamatė šį incidentą ir suskubo nelaimėliui į pagalbą. Išvydęs, kad vyriškis nustojo kvėpuoti, Šarūnas tučtuojau pradėjo jį gaivinti – atlikinėti krūtinės paspausdimus.

Netrukus prie jo prisijungė ir „Akropolio“ lankytojų iškviesti Kauno m. GMP stoties darbuotojai, kurie drauge su mūsų gydytoju rezidentu išanalizavo klinikinės mirties ištikto vyro širdies veiklą ir nustatę dažnai staigios mirties priežastimi tampantį skilvelių virpėjimą atliko jam defibriliaciją. Po kelių minučių mirties gniaužtuose grimzdusio vyro širdis vėl ėmė plakti, jis atgavo sąmonę ir reanimobiliu buvo išgabentas į Kauno klinikas tęsti gydymo.“ – teigiama įraše.

Istorija – nėra odė rezidentui

Pasak įrašo autorių, nenorima sudaryti įspūdžio, kad tai tiesiog panegirika sveikatos apsaugos sistemos darbuotojams, tačiau norėta pabrėžti, kad medikų darbas nėra baigtas uždarius ligoninės duris. Tuo pačiu gyventojai irgi turėtų išmokti atlikti pagrindinius pirmosios pagalbos veiksmus.

„Ši vakarykštė istorija nėra odė Šarūno, GMP ar kitų medicinos darbuotojų heroizmui. Rinkdamiesi profesiją, mes, medikai, žinojome, kad buvimas gydytoju ir noras/pareiga padėti žmonėms išeiginių neturi. Ši istorija yra apie tai, kiek daug mūsų likimas priklauso nuo žmonių, kurie mus supa.

Šiandien galime tik spėlioti, kuo būtų pasibaigusi netikėtai Akropolyje sukniubusio pusamžio vyro istorija, jei laiku ir vietoje nebūtų pasimaišęs žmogus, kuris žino, kaip elgtis tokiose situacijose. Tepriminsime, kad kiekviena uždelsta minutė pradėti gaivinimą sumažina klinikinės mirties ištiktojo tikimybę būti atgaivintam ~ 10 %. Įvertinus, kad iškviesti GMP ir jai atvykti į įvykio vietą prireikia bent 5-7 minučių, tampa aišku, kad nepradėdami gaivinimo veiksmų patys, sumažinsime širdies sustojimo ištikto žmogaus tikimybę būti atgaivintam 50-70 proc.

O kad tą tikimybę ženkliai padidintume, visai nereikia būti mediku. Viso labo pakanka įsiminti kelis paprastus gaivinimo žingsnius ir jūsų aplinkoje esančiam žmogui patekus į tokią nelaimę nepabūgti jų imtis. Žmogui, kurio širdis sustojo, savo gaivinimo veiksmais jūs nepakenksite, o tapti jo išsigelbėjimu – turite didelių šansų.“ – konstatuojama klinikų feisbuko įraše.

Taip pat Skubios medicinos klinika pasidalino paveiksliuku, kuriame vizualiai paaiškino, kokių veiksmų imtis, jei žmogui galimai sustojo širdis.

Foto: Socialinio tinklo nuotr.