Tačiau sekant Lietuvos politikų, teisininkų ir gana ryškių valstybės veikėjų pasisakymus darosi aišku, kad vyksta vidinis Lietuvoje gyvenančių piliečių skaldymas, gąsdinant gana tolimais išoriniais faktoriais. Bijom Ivano ar Zbignevo, tad atiminėjam Lietuvos pilietybę iš greta esančio Jono.
1. Dar 2011 m. tuometinė Seimo pirmininkė Irena Degutienė, viešėdama Čikagoje (JAV), labai aiškai išreiškė mintį, kad esminis Lietuvos pilietybės draudimas kartu esant ir kitos šalies piliečiu Lietuvos Respublikos (LR) konstitucijoje (1992 m.) atsirado, bijant Rusijos ir Lenkijos piliečių aktyvumo, jiems įgijus Lietuvos pilietybę. Šis Konstitucijoje esantis draudimas buvo taikomas ne saviems piliečiams, o kitų valstybių piliečiams, siekiantiems pilietybę gauti. Kasėm duobę jiems, o galiausiai į ją įkritome patys.
2. LR piliečiai gyvenantys svetur ir įgiję tos šalies pilietybę nereikalauja sau nė trupučio daugiau teisių ar kitų privilegijų, nei Lietuvoje gyvenantis LR pilietis. Emigravęs LR pilietis siekia kad iš jo nebūtų atimta tai, ką jis jau turi – LR pilietybė.
3. Remiantis baimės filosofija, bandoma teisinti LR pilietybės atėmimą, nes kitaip atsivers durys bet kokios kitos šalies piliečiui įgyti LR pilietybę.
4. Jei iš tikro taip bijoma, kad LR pilietybė taps geidžiama Lietuvai nedraugiškų valstybių, tada ir nesuteikime jos šių valstybių piliečiams. Tačiau kodėl reikia atimti LR pilietybę iš savų LR piliečių – gimusių, augusių, dirbusių Lietuvoje, kurių ir tėvai, ir seneliai, ir proseneliai buvo ir yra LR piliečiai?
5. LR pilietybė svarbiausia tiems, kas, gyvendami svetur, vis dar turi nepertraukiamą ryšį su Lietuva: tai jų gimtinė, likę artimieji, draugai ir t.t.
6. Juk kalbama apie LR piliečio teisę išlaikyti LR pilietybę, įgijus kitos šalies pilietybę, o ne apie, tarkim, Rusijos piliečio norą tapti kartu ir LR piliečiu.
7. Siekiant išlaikyti LR pilietybę po 1990 m. kovo 11 d. išvykusiems ir kitos šalies pilietybę priėmusiems LR piliečiams, labiausiai akcentuojami ne jie, bet ta kita šalis ir jos piliečiai, kurie su Lietuva neturi nieko bendro. Kodėl tiek daug dėmesio jiems, kitiems, o ne saviems?
8. Keista, kai politikai pasiteisinimams vis naudoja Konstituciją. Jie sako visiškai suprantantys emigravusiųjų norą išlaikyti LR pilietybę, tačiau to neleidžia Konstitucija. Atrodo, kad ji atstovauja ir gina ne Lietuvos, o kitų valstybių piliečių teises. Pavyzdžiui, padėti ir siųsti karinę, ekonominę ir kitą visokeriopą pagalbą kitoms valstybėms ir jų piliečiams, vežti juos į Lietuvą prieš jų pačių valią (kaip tai daroma su pabėgėliais) LR Konstitucija netrukdo, bet siekiant padėti ir atstovauti LR piliečius ir jų teises, stoja lyg rastas skersai kelio?!
9. Bet kokio įstatymo esmė yra ta, kad tos šalies žmogus – pilietis. Kai nebus Žmogaus – piliečio –, net ir geriausia Konstitucija liks tik žodžių rinkinys.
10. Vakarykščiai, dabartinių žmonių lūkesčių ir interesų neatitinkantys įstatymai tampa beverčiai ir yra žalingi net pačiai valstybei.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Norite pasidalyti savo mintimis? Rašykite el. paštu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Pilietybė“ ir išreikškite savo nuomonę!