Na, ne pirmas kartas, nors „Lietuvos geležinkeliai“ jau bene dešimtmetį skundžiasi, kad keleivių jiems pervežti neapsimoka, bet papildomų vagonų piko metu nekabina. Matyt, iš principo. Studentai pasakoja, kad penktadieniais į šį vakarinį traukinį paskutiniai bilietai išparduodami ryte, o aš savo akimis antrąją Kalėdų dieną mačiau, kaip į Vilnių susiruošusi didelė šeima, tarp jų ir mama su kūdikiu ant rankų, taip ir liko stovėti Kėdainių stotyje (ir ne tik jie), nes traukinio sąstatas – iš trijų vagonų (čia tarpušvenčiu, kai pas gimines, namo ar į kaimą važiuoja net tie, kurie paprastai niekada niekur nevažiuoja), o stovinčių neima (taip, žinome, bilietus reikia pirkti prieš savaitę internetu, bet paaiškinkit tai mano mamai).
Nieko baisaus, į traukinį pavyko įsiprašyti, bilietą pardavė vietoje, o ir laisvų vietų jame buvo (tik kasose bilietų kažkodėl į jas nepardavinėjo), traukinys pajudėjo laiku, keliauk ir mėgaukis.
Kaišiadorys, Jonava, Kėdainiai... Traukinys sustoja. Durys neatsidaro. Nė viename vagone. Norintys išlipti maigo durų mygtukus iš vidaus (taip, labai modernu, išvien elektronika), norintys įlipti tą patį daro iš lauko. Bergždžiai. Keleiviai ima šauktis palydovių, o palydoves lyg vėjas nupūtė (gal naujuosiuose traukiniuose joms specialiai koks slaptas kambarėlis įrengtas nuo keleivių pasislėpti?). Po dviejų minučių traukinys pajuda. Pagal grafiką. Kur tuo metu žiūrėjo mašinistas? Nežinia, gal į pavasarėjantį mišką kitoje pusėje, o gal feisbuke rašė „#palikomkeleiviusantledohaha“. Na, suprantama, 19 val., jau temo, nesimatė.
Po kelių minučių traukiniui pajudėjus pasirodė besišypsanti palydovė ir nuramino, kad nieko baisaus neatsitiko (ne gaisras gi), mėgaukitės kelione, Radviliškyje galėsite persėsti į traukinį Klaipėda – Vilnius, kuris (galbūt) sustos Kėdainiuose (ir už tą kelionę atgal papildomai mokėti nereikės – ačiū „Lietuvos geležinkeliams“). Dabar traukinio sustabdyti jau visiškai neįmanoma, jis turi važiuoti pagal grafiką (nesvarbu, kad kone kas antrą dieną vėluoja po pusvalandį, šiandien ne ta diena).
Privažiavus Radviliškį paaiškėjo, kad kelionės malonumą dar teks pratęsti iki Šiaulių... Deja, užgimusios viltys tą naktį pamatyti Baltijos jūrą sužlugo. Šiauliuose visiems teko sėsti į atgalinį traukinį, kuris 22 val. (vietoj planuoto sugrįžimo 19 val.) atvyko į Kėdainius ir atidarė duris!
Tiesa, Kėdainiuose geležinkelio stotis yra gana toli nuo gyvenamųjų rajonų. Be abejo, paskutinis miesto autobusas tą vakarą jau buvo išvažiavęs… Beje, vienai mamos bendrakeleivei dar reikėjo grįžti namo į mažą miestelį Kėdainių rajone, o vienintelė likusi transporto priemonė už prieinamą kainą buvo nuosavos kojos. Jei ne geri žmonės, būtų tekę prie stoties nakvot (nes stotį naktį užrakina). Taigi, tautieti, pamatyk Lietuvą pro traukinio langą, keliauk Lietuvos geležinkeliais! P.S.: įdomu, o kur nakvojo tie, kurie Kėdainiuose taip ir neįlipo į šį traukinį (jis penktadienio vakarą paskutinis).
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
DELFI kreipėsi į AB „Lietuvos geležinkeliai“ atstovę Ingą Čiuberkytę, kuri atsiprašė už keleiviams kilusius nepatogumus.
„Atsiprašome keleivių dėl situacijos ir patirtų nepatogumų. Durys neatsidarė dėl techninio gedimo. Aiškinamės šio gedimo priežastis, kad ateityje išvengtume panašių situacijų. Visiems keleiviams, kurie dėl to patyrė nesklandumų – negalėjo laiku išlipti ar įlipti, kompensuosime kelionės išlaidas, o kitai kelionei suteiksime 50 procentų nuolaidą“, – nurodė I. Čiuberkytė.
Jums buvo nutikę panašiai? Galite pasidalyti mintimis? Esate kelionės metu susidūręs su kuriozais? Rašykite mums el.p. pilieciai@delfi.lt su prierašu „Kelionė“!