Prieš daugiau nei 6 metus
Kaip minėta, prieš daugiau nei 6 metus keičiau automobilį ir dairiausi, ką čia įsigijus. Visada siekiu įsigyti apynaujį automobilį, kad reikėtų vėliau kuo mažiau investuoti į automobilio remontą. Perkant apynaujį automobilį, kas be ko, neturiu tiek pajamų, kad pirkčiau jį grynais ir visada skaičiuoju, kurį man patinkantį galėčiau įsigyti lizingu, kiek kainuos įmoka. Tą patį dariau ir prieš šešerius metus, bet, deja, išsirinkti automobilį sekėsi labai sunkiai.
Susirandu man tinkantį automobilį ir sužinau, kad pardavėjas jo lizingu neparduoda. Nepaisant to, kad puikiai žinojau, kodėl taip nenori parduoti automobilio, visiems tokiems sukčiams užduodavau tą patį klausimą – kodėl?
Atsakymų būdavo visokių. Kai kas tiesiai šviesiai pasakydavo, kad negali nurodyti visos kainos, nes susidaro didelis skirtumas tarp įsigijimo ir pardavimo sumos ir jiems teks mokėti didelius mokesčius. Kiti nedetalizuodavo ir tiesiog pasakydavo, kad dėl mokesčių. Buvo net tokių, kurie paskaičiuodavo ir atsiųsdavo, kiek turėčiau mokėti už automobilį, kad galėtų parduoti lizingu, t.y. padidindavo automobilio kainą lizingo atveju. Daugelis siūlė dalį sumos jiems sumokėti grynais, o tada sutikdavo rodyti likusią sumą, kad galėčiau įsigyti lizingu. Klausiau net ir to, ar jei pirksiu grynais, rašys pilną sumą sutartyje, bet atsakymas iš tų, kurie neparduodavo lizingu, visada buvo neigiamas.
Naujo automobilio įsigijimas virto tikru košmaru, nes ką pirkti tikrai turėjau, bet galiausiai teko rinktis tik iš 2 variantų, kurie nebuvo patys patraukliausi. Kito pasirinkimo neturėjau ir pirkau iš sąžiningo pardavėjo.
Dabartis
Prabėgo daugiau nei 6 metai, pasikeitė ne viena valdžia, kuri kovojo su šešėliu, atėjo metas vėl keisti automobilį ir tikrai tikėjausi, kad padėtis pasikeitė, bet, deja, labai stipriai nusivyliau.
Vėl ieškau automobilio ir iš to, ką randu, tik vienetai parduoda jį lizingu. Vėl visų išklausinėjau dėl lizingo ir prabėgus daugiau nei 6 metams išgirdau tuos pačius atsakymus. Darosi tikrai pikta ir pikta ne vien ant pardavėjų, kurie vengia mokesčių, bet ir ant mūsų kontrolierių, kurie, atrodo, buvo neveiksnūs tiek prieš daugiau nei 6 metus, tiek ir dabar.
Jei aš, paprastas žmogelis, rinkdamasis apynaujį automobilį, susiduriu su tais, kurie vengia mokesčių, kurie atvirai pripažįsta, kad lizingu negali parduoti tik dėl mokesčių, kodėl mūsų kontrolieriai nesugeba tokių pakamantinėti ir išsiaiškinti?
Net neabejoju, kad paklausinėjus, ar dirbama šioje srityje, sulauktume daug patvirtinimų, bet prabėgus metams, dviem ir daugiau, manau, turėsime tą pačią padėtį, nes manau, kad dirbama pas mus tik popieriuose ir retsykiais dėl akių, kad būtų ką įrašyti veiklos ataskaitose.
Seniai laikas kovą su šešėliu perduoti į privatininkų rankas ir mokėti privatininkams procentus nuo tų sumų, kurias sugrąžins į biudžetą kaip nesumokėtus mokesčius. Visa tai būtina atiduoti ne į vienas rankas vengiant korupcijos, o leisti šias paslaugas teikti licencijuotoms įmonėms ir tokiu būdu sudaryti konkurenciją, išvengti korupcijos, nes mokesčius slepiantiems tikrai nepavyktų susitarti dėl neliečiamybės su visais privačiais kontrolieriais. Tik tokiu būdu vyktų tikroji kova su šešėliu ir ji būtina visose srityse, ne tik automobilių rinkoje.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Kaip DELFI siųstame komentare nurodė Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) viršininkė Judita Stankienė, nenoras parduoti transporto priemonių lizingavimo būdu yra tokia pati šešėlinės ekonomikos pasekmė kaip ir mažesnių kainų nurodymas pirkimo-pardavimo sutartyje. Abiem atvejais pagrindinis tikslas – dalies pajamų neapskaitymas ir mokesčių nuslėpimas.
Pasak J. Stankienės, VMI automobilių prekybos verslo kontrolei skiria ypatingą dėmesį, pavyzdžiui, 2014-2015 metais buvo vykdytas kontrolės projektas „Ratai“, nukreiptas į bendroves, kurių apskaitomos pajamos ir deklaruojami mokesčiai, darbuotojų darbo užmokesčio, veiklos pelningumo ir kt. rodikliai VMI kelia įtarimų dėl galimo veiklos vykdymo „šešėlyje“.
Jo metu pasiekta teigiamų rezultatų, pavyzdžiui, projekto metu kontroliuotos įmonės 2015 m. sumokėjo 13,1 proc. daugiau mokesčių, negu 2014 m; visų variklinėmis transporto priemonėmis prekiaujančių mokesčių mokėtojų 2015 m. sumokėti mokesčiai, palyginti su 2014 m., išaugo 20,2 proc., iš jų: prekiaujančių tik naudotais automobiliais – 17,7 proc., prekiaujančių ir naujomis transporto priemonėmis – 21,4 proc.
J. Stankienė nurodo, kokios yra pagrindinės pažeidimų tendencijos, pastebėtos projekto „Ratai“ metu:
1) Perpardavinėtojai Lietuvoje, parduodami iš užsienio pargabentą automobilį, „verčia“ pirkėjus, dažnai niekada net nebuvusius užsienyje, klastoti įsigijimo dokumentus;
2) Asmenys, įsigiję automobilius ES ir pargabenę juos į Lietuvą, neįtraukia į apskaitą įsigytų automobilių ir vengia apskaityti pardavimo pajamas. Tokių pavyzdžių esama visoje šalyje.
3) Juridiniai ir fiziniai asmenys savo vardu yra užregistravę nemažai transporto priemonių, kurias įgaliojo valdyti tretiesiems asmenims (užsienio piliečiams), o iš tikrųjų galimai juos pardavė, tokiu būdu vengdami apskaityti gautas pajamas ir mokėti mokesčius.
4) Mokesčių mokėtojai, kurie neretai apskaitoje nurodo automobilių pardavimo kainas, neatitinkančias tuo metu realiai rinkoje egzistuojančių, taip mėgindami neapskaityti dalies gautų pajamų ir nuslėpti mokesčius.
VMI komentare nurodoma, kad inspekcija neapsiriboja vien tyrimais Lietuvos teritorijoje. Lietuvos mokesčių administratorius naudojasi galimybe tirti su mokesčių vengimu ir sukčiavimu susijusias sandorių schemas daugiašalių patikrinimų rėmuose. Lietuvos mokesčių administratorius tai pat dalyvauja bendruose patikrinimuose su ne Europos Sąjungos šalių mokesčių administratoriais, pvz. Norvegijos mokesčių administratoriumi.
„Padidintas dėmesys automobilių prekybos bei remonto sektoriui yra tęsiamas. Siekiant sumažinti pajamų neapskaitymo mastą ir užtikrinti geresnį mokestinių prievolių vykdymą naudotų automobilių prekybos ir remonto srityje VMI taiko visą eilę stebėsenos ir kontrolės priemonių. Atliekant kontrolės veiksmus, vykdoma transporto priemonių prekybos vietų kontrolė (vykdomi kontrolės veiksmai stovėjimo aikštelėse, automobilių turgavietėse), autovežių patikrinimai (patikrinimai Klaipėdos Jūrų uoste, Lenkijos pasienyje ir kitose autovežių susikaupimo vietose, fiksuojant į Lietuvą atvykstančius autovežius) bei naudotų automobilių remonto vietų kontrolė“, – rašoma VMI pateiktoje informacijoje.
Per 2016 metus, kontroliuojant naudotų automobilių ir jų dalių prekybos ir remonto paslaugų sektorių, atlikti 546 kontrolės veiksmai, kurių metu nustatyta papildomai į biudžetą mokėtina/mokesčių deklaracijose tikslintina 8,694 mln. eurų suma. Už kontrolės veiksmų metu nustatytus pažeidimus mokesčių mokėtojams surašyti 143 administracinių teisės pažeidimų protokolai. 6 mokesčių mokėtojų, kurių veikloje VMI nustatė galimų nusikaltimų ir kitų teisės pažeidimų požymių, medžiagos perduotos tyrimui teisėsaugos institucijoms (iki metų pabaigos buvo pradėti 5 ikiteisminiai tyrimai).
Nuo 2006 metų, kada įsteigtas VMI pasitikėjimo telefonas 1882, gyventojai apie nesąžiningus naudotų automobilių prekeivius ir remontininkus pranešė daugiau nei 2 tūkst. kartų.
Turite patirties pirkdami automobilį ir galite ja pasidalinti? Galite patarti, į ką atkreipti dėmesį? Rašykite mums el.p. pilieciai@delfi.lt su prierašu „Automobilis“.