Gyventojai – kartu nuo pirmo žingsnio
Šiemet kūrybines dirbtuves lydėjo kelios naujovės. Pirma, Aukštamiesčio gyventojai nuo pirmų žingsnių patys aktyviai dalyvavo dirbtuvėse dalindamiesi savo mintimis, lūkesčiais ir idėjomis, prisidėdami prie koncepcijų kūrimo.
Dar iki dirbtuvių starto savanoriai kalbėjosi su daugiau nei 60 žmonių, kurie papasakojo, ką laisvalaikiu veikia Aukštamiestyje, ko jiems stinga ir pan. Antra, kiekvienoje architektų komandoje šiemet darbavosi trys ekspertai: kraštovaizdžio specialistė, urbanistas ir miesto vyriausiasis architektas M. Pakalnis. Visa tai turėjo užtikrinti pusiausvyrą tarp žmonių poreikių, gamtos puoselėjimo ir sėkmingos miesto plėtros.
Judėjo kartu su žmonėmis
„Inblum“ kolektyvo (D. Kudin, M. Šutavičius su kraštovaizdininke E. Armakauskaite) projekte vienas pagrindinių akcentų buvo siekis išlaikyti esamas judėjimo kryptis. Jie siūlė Amatų g. kvartalo vidaus erdvę paversti universalia erdve renginiams, o kuriama žalioji erdvė turėtų tapti buferiu tarp gyvenamųjų erdvių ir komercijos.
Anot kūrėjų, čia reikalingos meniškos žaidimų aikštelės. Dar vienas įdomi detalė: architektų ir kraštovaizdžio specialistės sukurti elementai vandenį paverčia palydovu iš vieno kvartalo taško į kitą. Savivaldybės paprašyti, architektai suplanavo ir įgyvendinimo etapus: visų pirma siūloma sutvarkyti aplinką (atkurti žaliuosius plotus vietoj išvažinėtųjų, išvalyti pakrūmes) ir grafiti piešiniu papuošti vieną iš daugiabučių ugniasienių – kaip būsimų permainų ženklą. Antras etapas būtų formuoti bendruomenes, organizuoti talkas, kad kartu tvarkytų ir formuotų viešąsias erdves.
Takai paliekami esami, išmindžioti žmonių. Jų susikirtimo taškuose kuriami funkciniai mazgai: stadiono ir balandinės zonose siūloma vystyti rekreaciją, o amatų-miesto erdvę formuoti Aukštamiesčio centrą. Anot kūrėjų, pastarasis labai reikalingas, nes Aukštamiesčiui trūksta traukos taško. Buvusio stadiono vietoje siūloma kurti Gamtinę zoną, kurioje būtų naudojami skirtingi elementai: akmens parkelis, miškas (vadinasi, ir bioįvairovė), kalnas (formuojamas sudėtingas reljefas), čia bus žaidimo aikštelė, vandens zona. Balandinės teritorijoje siūloma vystyti sporto zona (pavyzdžiui, pagyvenusiems žmonėms – petankės aikštelė, vaikams – kliūčių ruožo aikštelė).
D. Čiupailaitės dėmesį patraukė apmąstyta takų analizė, architektų noras judėti kartu su žmonėmis bei įprasminti susikirtimo taškus. Taip pat gerai, jo manymu, kad kiekvienai erdvei ieškoma skirtingų charakterių – tokiu būdu užkoduojama pagrindinė kiekvienos erdvės paskirtis. Ekspertė pagyrė architektų siekį identifikuoti, kas yra Aukštamiesčio centras bei daug dėmesio skirti bendrai kartų veiklai.
Jai pritarė ir sekmadienį kraštovaizdžio klausimus vertinusi Vilniaus miesto savivaldybėje l. e. p. Želdynų poskyrio vedėja Giedrė Čeponytė. „Puiki analizė, pagrįsta užduotis, mes turime nusileisti ant žemės“, – sakė ji. Taip pat G. Čeponytė pasidžiaugė, kad dalyviai atsižvelgė į kraštovaizdžio specialistų pastabas: kraštovaizdžio pagrindinius sprendinius įtakojo esami, gyventojų išmindžioti takai.
M. Pakalniui originali ir tinkama pasirodė idėja sukeisti vietomis dabartinę aktyvios veiklos zoną buvusio stadiono vietoje, mat daugiabučių langai atgręžti į jį. Vietoj to siūlyta aktyvia veikla užsiimti šalia dabar esančios balandinės, mat į šį sporto aikštyną būtų atgręžtos namų ugniasienės. Pritarė jis ir idėjai kiekvienai viešajai erdvei suteikti savitą funkciją, įdomiam lietaus vandens panaudojimui formuojant kraštovaizdį. Anot eksperto, patraukli ir idėja ateities planus „pareklamuoti“ ant sienos.
Konstruotas erdvių „prisijaukinimo“ algoritmas
„NO Architects“ identifikavo, kad dabar visas kvartalų audinys – viešas. Jie uždavinį pradėjo spręsti nuo klausimo, kuri erdvė yra privati, o kuri – vieša. Kolektyvas taip pat įžvelgė tris pagal aplinką skirtingo charakterio erdves: viena jų – Amatų g., kur architektai siūlė atgaivinti istorinio turgaus funkciją. Žinia, tai būtų daugiafunkcė erdvė su miesto aikšte, Maisto muge, Amatų turgumi, fontanu centre ir pan. Ši viešoji erdvė veiktų ir dieną, ir naktį (siūlyta pasodinti švytinčių medžių alėja ir pan.). Antroji erdvė – poilsio erdvė – Balandinė. Teritorijoje stovėtų šachmatų staliukai, knygynas, laukiamos idėjos kitos gyventojų idėjos. Trečiojoje viešojoje erdvėje – stadione – menininkai mato erdvinę konstrukciją, kuria būtų galima pakilti, nusileisti, atsivertų skirtingos perspektyvos.
Savo ruožtu, bendruomenes būtų galima telkti per privačią erdvę. Čia būtų galima įrengti dviračių saugojimo vietas, daržus, kuriais gal net pakonkuruoti su kitomis kaimynystėmis. Atlikę vietos analizę, „NO Architects“ Aukštamiesčio tapatybę išvydo per bendruomenę, kurie ir spręstų, kurios erdvės prioritetinės. Pasak jų, įgyvendinimas turėtų prasidėtų nuo mažų dalykų: šachmatų staliukų, savų erdvių ribų žymėjimo. „Gyventojai supranta jų skirtingas funkcijas, patys jas pildo“, – teigia jie. M. Pakalnis džiaugiasi, kad komanda galvojo ne tik ką, bet ir kaip padaryti. Jo manymu, siūlomos funkcijos sudėliotos logiškai ir tikrai turėtų veikti. Sveikintinas ir jų dėmesys kaimynystėms, nes mums dar reikia mokytis rūpintis savo aplinka, atskirti, kas sava, kas privatu. Savitas charakteris kurtas atsižvelgiant į išanalizuotą turinį.
G. Čeponytė pastebėjo, kad kraštovaizdžio sprendiniai paskęsta bendrame siūlyme, bet jis tur4t7 b8ti sutvarkytas pad4jus pasirinkti teisingą kryptį. Komandos dėmesys sulaukė ir D. Čiupailaitės pagyrų: „Gerai, kad architektai ieško dialogo, ieško, kaip įtraukti pačius gyventojus į rūpinimąsi aplinka. Įdomi jų išvada ir dėl sąveikų tarp skirtingų laikotarpių reliktų, noras juos saugoti ir pamažu transformuoti. Dar viena darbo stiprioji pusė – interaktyvus, erdvės procesialumo ieškojimas“.
Trys erdvės – trys charakteriai
„Wall“ susikoncentravo į trijų erdvių trijų skirtingų charakterių kūrimą: „Blusų turgaus“, „Centrinio parko“ ir „Paukščių salos“. Jie – bene vienintelė komanda itin detaliai kūrusi Aukštamiesčio viešųjų erdvių koncepciją.
Architektų akimis, Amatų g. kvartalo stiprybė yra Švitrigailos g. kaimynystė, populiarioji šunų aikštelė, net pati Amatų g. su išlikusio grindinio fragmentais – puoselėjama vertybė. Jų vizijoje centrinė viešosios erdvės ašis – centre esanti Bendruomenės pieva su išraiškingu reljefu, kurioje galėtų vykti „blusų turgus“, lauko kinas, įsteigtos laikinos prekybos vietos, paviljonas bendruomenės naudojimui (pvz., erdvė Aukštamiesčio bienalei). Suprantama, šunų vedžiojimo aikštelė turėtų likti, o šalia Amatų g., jų nuomone, reikėtų pastatyti vieno aukšto studijas su ekspozicinėmis erdvėmis. Stadionas „Wall“ koncepcijoje transformuojamas į „Centrinį parką“.
Jie siūlo išlaikyti dvi zonas: sporto ir vaikų. Centre būtų įrengtas sporto aikštynas, šiaurinėje dalyje: stadionas, kalva žiemos pramogoms, lauko treniruokliai, centre – amfiteatras, šalia jo – vaikų žaidimo aikštelė. Reikėtų želdiniais formuoti ekraną garsui slopinti.
Trečiojoje erdvėje, vadinamoje Balandine, didžiausia vertybė yra pati balandinė, mat ji rodo gyventojų iniciatyvumą. Šalia stovi Moterų krizių centras, bet dabar jos kaip izoliatoriuje. Architektai siūlo jautriai integruoti šias teritorijas (Centro ir greta esančio vaikų darželio) į bendrą viešąją erdvę, kurios centras būtų Balandinė. Numatomos veiklos: pasivaikščiojimas, bendruomenių daržas („healing garden“), kitos ramios, meditacinės veiklos. Tai būtų simbolinė skirtingų kartų draugystės erdvė. Kartu – labiausiai gamtiška vieta, į landšafto formavimą įtraukiamas ir lietaus vanduo, siekiama palaikyti bioįvairovę.
G. Čepnytė pagyrė, kad šios grupės kraštovaizdžio sprendiniai ryškiausi, akivaizdžiausi, juose vystomos skirtingos temos ir jų turiniai. Pritarė ji ir minčiai dėl atviros erdvės Amatų g. kvartale: teisingas kelias palikti atviros erdvės turinį kurtų patiems gyventojams. Bioįvairovė, žoliniai daugiamečiai augalai, nereikalaujantys sudėtingos priežiūros – visa tai sėkmingi sprendiniai.
Miesto sociologė pasidžiaugė suteikta proga gyventojams tiesiog mėgautis pasivaikščiojimu: „Apklausiami gyventojai sakė, kad eina pasivaikščioti iki Vingio parko, „Kablio“ – tai labai prasminga veikla.“ Pritarė D. Čiupailaitė ir planuojamam Amatų g. erdvės matomumui, norui įvairiais scenarijais pritraukti žmones, sukurti naujas erdves gyventojams ir žiūrovams. Reljefo išraiškingumas taip pat sulaukė pagyrų: jo kitimas sukuria skirtingą jauseną ir galimybę skirtingoms veikloms. Palankiai įvertintas ir projekte užkoduotas taktiliškumas (pastaraisiais metais vis dažniau taikoma edukacinė priemonė), bandymas integruoti Moterų krizių centrą. Pasigesta funkcijų sąsaja tarp skirtingų amžiaus grupių: jei įrengiama vaikų žaidimo aikštelė, ką veiks juos prižiūrintys suaugusieji? M. Pakalnio manymu, „Wall“ pasiūlė geriausią Amatų kvartalo scenarijų: skirtingos patrauklios veiklos pritrauks žmones. Gerai, kad kitose erdvėse funkcijų tąsa išlaikoma.
Kūrybinių dirbtuvių metu sugeneruotos mintys gali būti įgyvendintos
„Turėjome gražų vakarą ir gerų darbų“, – dirbtuvių rezultatų aptarimą reziumavo ekspertas M. Pakalnis. Ši mintis tvyrojo ir ekspertų pasisakymuose, ir gyventojų aptarimuose. Aktyvus jų įsitraukimas paliudijo, kad viešųjų erdvių poreikis Aukštamiestyje yra didžiulis, žmonės išsiilgę ne tik vietų aktyviai veiklai ar vaikams žaisti, bet nori ir ramaus poilsio, galimybės pasivaikščioti mėgaujantis įvairia gamta. Ir toliau Kūrybinių industrijų parkas „Architektūros centras“ dirbs su gyventojais, gryninant svarbiausius dalykus ir gludinant sprendinius.
Šią iniciatyvą – dirbti bendradarbiaujant su vietos gyventojais – gyrė ir į baigiamąjį renginį užsukęs Nyderlandų Karalystės ambasadorius Bertas van der Lingen, pastebėjęs, kad Nyderlanduose architektai ir urbanistai taip dirba jau ne vieną dešimtmetį. Tai – pats natūraliausias kelias vystyti bet kokią miestų plėtrą demokratinėje šalyje.
Bene daugiausia optimizmo teikia preliminarus Vilniaus miesto savivaldybės – kūrybinių dirbtuvių partnerės – pažadas įtraukti šias erdves į 30 viešųjų erdvių programą. Gyventojai kviečiami reikšti savo pastabas, pasiūlymus feisbuko paskyroje „Aukštamiestis“.