Dalijamės keliomis skaitytojų diskusijų skiltyje papasakotomis istorijomis, kurių autoriai, atrodo, vieningai sutaria – nereikia tikėti šmeižtu, kurį, norintys rasti meilužį ar meilužę, sako apie sutuoktinį, kai tiesa gali būti visai kitokia.
Kaip diskusijų skiltyje pasakojo DELFI skaitytoja Gražina, iš savo mylimojo, su kuriuo susipažino, kai jis turėjo žmoną, ji taip pat girdėjo tik neigiamus atsiliepimus apie jo sutuoktinę.
„Kokia pažįstama man ši istorija... Aš lygiai taip pat klausiausi savo meilės žodžių, kokia baisi jo žmona, kokia tinginė, kokia pavyduolė, kaip įtarinėja visas moteris, kad jos jo meilužės ir pan. Aš jau 14 metų buvau našlė, mes draugavome 5 metus ir visus tuos metus jis žmonai melavo, o man ją šmeižė ir aš tikėjau.
Jis buvo labai dėmesingas ir taip pat verkdavo, kaip nori būti su manimi, mylėjau jį, viskuo tikėjau, vaikai jo buvo suaugę ir sukūrę savo šeimas. Vieną dieną jis pareiškė, kad skiriasi, paliko žmonai visą turtą (namą, žemę, net savo auksinius žiedus, drabužius) ir pradėjome gyventi. Kadangi jis – iš kito miesto, grįždavo tik savaitgaliais, taip trunka jau 6 metus. Darbo ten, kur gyvenu aš, net nemėgino ieškoti.
Buvusi žmona man rašinėjo žiaurias žinutes, apspjovė viešoje vietoje vienoje šventėje, aš viską iškenčiau, nes galvojau, kad galima sukurti savo laimę ant kito nelaimės pamatų.
Dabar galiu tiksliai pasakyti – to padaryti neįmanoma, nes viskas buvo tik melas, vyras po trijų metų pasikeitė neatpažįstamai, įtariu, kad pradėjo elgtis lygiai taip pat kaip su savo buvusia žmona. Prasidėjo moterų bendradarbių skambučiai, žinutės su šypsenėlėmis, kas man nepatiko. Žodžiu, iš pirmos istorijos jis nieko nepasimokė, elgiasi tai pat, mane įžeidinėja ir tik dabar aš supratau, kokia vargšė buvo jo žmona, jis nekėlė rankos, bet engė psichologiškai. Nors jam jau 62 metai, bet dar vis vaidina jauną.
Aišku, reikėtų skirtis, bet vis tikiuosi, kad kažkas pasikeis, gal žmogus atsitokės. Tikrai irgi nieko nekaltinu, tik save, tikrai reikėjo laiku pasakyti „Stop“. Skirtumas tik tas, kad aš apsirūpinusi ir mano pačios dukros suaugusios, man niekur nereikia išeiti, išeiti reikėtų jam... Tai tą „Stop“ ir patarčiau visoms pasakyti, nes vyriškas vyras niekada nežemins savo moters, kad ir buvusios...“, – liūdna istorija diskusijų skiltyje pasidalijo moteris.
Apie tai, kad užmezgus romaną su vedusia moterimi, teko klausytis kalbų apie blogą vyrą, prisiminė ir kitas skaitytojas. Tiesa, dėl tokių kalbų jam apgaudinėjamo sutuoktinio galiausiai pasidarė gaila ir jis santykius nutraukė.
„Seniai žinomas dalykas, kad dauguma žmonių atrodo baisiai faini, kol negyveni kartu ir neuostai kojinių kasdien. Aš būdamas studentas susitikinėjau su ištekėjusia ir gerokai vyresne, ir daugiau niekada gyvenime to nedarysiu. Iš pradžių buvo faina, o paskui ėmė pjauti sąžinė. Iš pradžių tikėjau, kad jos vyras kažkoks blogietis, bet paskui vis dažniau ėmė kilti klausimas – ką jis blogo jai daro? Nes kiek supratau, nei geria, nei mušasi, nei duodasi su kitomis. Atsakymai buvo tiesiog užmušantys – neapkabina, nepabučiuoja, nepasako komplimento... Man tikrai pradėjo darytis gaila jos vyro!
Santykiai nutrūko mano iniciatyva – be pykčių, tiesiog pradėjau mažiau bendrauti, nerodyti noro susitikti. Džiaugiuosi, kad viską nutraukiau. Kaip ir straipsnio autorė, esu auklėtas krikščioniškai, gailiuosi tik, kad maištingumas (vėliau su amžiumi praėjęs) ir noras įgyti „patirties“ buvo užgožęs mano krikščioniškumą. Pats kaltas, negaliu neigti. Ačiū Dievui, kad laiku apšvietė man protą. Bandžiau ir jai išaiškinti, kad elgėmės ne per geriausiai, bet ji nieko taip ir nesuprato. Atsakymai buvo tokie – „o kas čia tokio, jeigu mums buvo gerai, o vyras pats kaltas“. Na, gal blogai aiškinau...“, – rašė skaitytojas slapyvardžiu „Iš Sostinės“.
Skaitytoja slapyvardžiu „Aš“ pasakojo apie savo meilužio laimingą šeimą sužinojusi per draugus – jis irgi nevengė meluoti, kaip jam nesiseka santykiuose.
„Aš – ištekėjus, jis – vedęs, melavo, kad labai nelaimingas su savo žmona. Per draugus sužinojau, kad iš tikrųjų laimingai gyvena, nuostabi žmona, jis ją labai myli, gražiai abu bendrauja, perka brangias dovanas, graži šeima. O aš dėl jo norėjau skirtis su vyru. Aš jam turbūt – tik retkarčiais nuleisti garą. Melagiai, jei žmona žinotų, ką jis kalbėjo apie ją, gal ji paliktų, bet bijau rizikuoti“, – rašė skaitytoja „Aš“.
Meilės trikampis – tikriausiai sudėtingiausia figūra santykiuose. Į jį įsipainiojus sunku nenudegti, tenka rinktis – pamiršti mylimą žmogų ir oriai atsitraukti, ar paminti savo principus, o gal net ir nešioti meilužės ar meilužio etiketę. Deja, tokioje situacijoje sunku likti neapkalbėtam – kiekvienas meilės trikampio dalyvis turi savo versiją, ir ji vieną iš dalyvaujančių paverčia kone monstru. Pažįstamas jausmas? Tuomet prašome pasidalyti savo istorija.
Patarkite tiems, kurie į jį įsivėlė, kaip nenudegti, laiku pasitraukti ir kokių ženklų paisyti! Dviems jūsų padovanosime puikius prizus – po pasirinkto DELFI grupės žurnalo 3 mėn. prenumeratą!
Laimėti galite savo istoriją siųsdami el.paštu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Trikampis“ Jūsų anonimiškumą garantuojame.
