„Laisvu vyru“ pristatęs skaitytojas teigė, kad moterys ir pačios yra kaltos, jog neranda rimto partnerio. Pasak jo, jas galima suskirstyti į tris kategorijas.
„Daug metų ieškojau sau antros pusės, svajojau sukurti gražią šeimą, nes nesugebėjau išsaugoti pirmosios santuokos. Tačiau teko nusivilti ir šiuo metu gyvenu vienas. Sakysit, keista? Ne, moterys kaltina vyrus, tačiau nemato savęs. Yra susiformavusios trys kategorijos moterų: 1. Atleiskit ir užjaučiu, tai negražios, kurias dievulis nuskriaudė. 2. Tai barakudos, ieškančios turčių ar įtakingų vyrų. 3. Likusios ieško tik sekso. Kadangi nesu pasiturintis ar valdžios atstovas, tai barakudos nežiūri į mane. Dėl negražių... Nesu melagis, tai nenoriu apgaudinėti nei savęs, nei moters. O vien sekso man nereikia, aš noriu gražios šeimos su visomis tradicijomis, jaukiu namų židiniu ir t.t.“ - teigė jis.
Kitas vyrų pusę ginantis skaitytojas aiškino, kad didžioji dalis dailiosios lyties atstovių per daug gyvena savo fantazijų pasaulyje ir prisižiūrėjusios muilo operų tikisi, kad išsirinktas gyvenimo palydovas sukurs joms laimę.
„O kaip vyrai neieškos tų lengvabūdiškų santykių, jei šiais laikais jūs esate pavirtusios į svajojančias kiaunes, kurios feisbuke ar šiaip serialuose prisižiūrėjusios muilo operų, to tikitės ir realybėje. Žinoma, tikėtis ir tikėti nėra blogai, bet blogai, kad jūs įsivaizduojate, kad vyras turi pasirūpinti net jūsų būsima laime...
Mano gyvenimo pamoka, dėl kurios aš nebeieškau rimtų santykių: gyvenome kartu 12 m., buvome vedę 4 m., sugyvenome du nuostabius vaikus, turime namus, ir šiaip už ką pavalgyti.
Kadangi gyvename ne Lietuvoje, pagalbos mažai sulaukdavome sergant ar tiesiog norint išeiti ir pabūti dviese. Aš dirbau daug, kad tik šeimai nieko netrūktų, o pats net nusiprausti laiko neberasdavau. Kaip tikras vyras – dalyvavau gimdyme, palaikiau bei padėjau žmonai, kai jai buvo vienai baisu ir nejauku. Bet mažajam sulaukus 7 mėnesių – ji pareiškė norinti skirtis, nes su manimi jautėsi visą gyvenimą nelaiminga...
Nuo čia ir nebeturiu ką pasakyti, tiesiog, tik klausiu jos vis, kodėl to nepasakei, kai dar nebuvo mažųjų? O ji man sako, nesijaudink, jiems gal bus taip ir geriau, tavęs vis tiek nemato taip dažnai kaip turėtų.Tai ir nebesuprantu ar mano vertybės iškrypusios, ar jūs, moterys, tapote tokiomis.
Taigi kiekvienas mąstantis vyras daugiau nebekiš savo galvos į tokią painiavą, kokią išgyvenu aš ir ją bus priversti išgyventi mano berniukai. Juk jiems užmigti ir su tėčiu kartais nori... Tad savo anketoje drąsiai rašau, kad ieškau neįpareigojančių santykių, ne dėl to, jog esu alfonsas, o dėl to, kad ir aš žmogus, ir aš norėjau būti reikalingu, bet tapau atstumtasis.“
Panašiai nudegęs kitas keturiasdešimties metų vyru prisitatęs diskusijos dalyvis pareiškė:
„Išsiskyrėme, nes pageidavo moteris. Ne dėl to, kad buvo blogai, bet prisigaudė šiuolaikinių vertybių iš „Moterys meluoja geriau“. Ką gi, kitos žmonos man nereikia“, - tvirtino jis ir paminėjo, kad vienadieniui nuotykiui susiranda sugulovę naktiniame klube.
Savo nuomonę išdėstė ir Tolimųjų rytų filosofu „Konfucijumi“ prisistatęs vaikinas, kuris sutinka, kad viską pasiekus, sunku atsisakyti taip gerai pažįstamo ir malonaus viengungiško gyvenimo.
„Man pačiam 30 ir aplinkiniai jau irgi senokai pastabas mėto, kad jau laikas, bet seniau buvo paprasta atsikirst, jog nori pakilti karjeros laiptais, nusipirkti būstą, susikurti gerbūvį.
Dabar jau priežasčių surasti sunkiau, nes atrodo šeimai ir rimtiems santykiams idealios sąlygos, tad aplinkiniams tiesiog pasakai, kad nerandi tinkamos ir tiek, nors paprasčiausiai prie viengungiško, nepriklausomo gyvenimo tiek pripratai ir įpratai, kad jo atsisakyti paprasčiausiai nenori ir tikriausiai nenorėsi, kol laikas gerai nestuktels į užpakalį ir privers suprasti, kad jau būtina tai padaryt.“
