Kelionė Amerikos keliais – jau praeityje. Prasidėjo ši įspūdinga kelionė skrydžiu iš Dublino į Los Andželą. 10 valandų skrydis „Ethiopian Airlines“ avialinijomis visai neprailgo: puiki lėktuvo įgula, gardus maistas ir, žinoma, mano geras draugas Leslie Grahamas (prodiuseris, fotoreporteris, „Unravel Travel TV“ direktorius) sutrumpino kelionę.
Atskridę į Los Andželo oro uostą susiradome automobilių nuomos kompaniją „Hertz“ ir išsinuomojome automobilį „Nissan Altima“ 12 parų. Kadangi jau buvo vėlus laikas, tai šios dienos kelionė pasibaigė Holivude. Kitos dienos rytą išėjome pasivaikščioti po kino pasaulio žvaigždžių miestą. Tą dieną vyko didžiulis paradas pagrindinėje Holivudo gatvėje – šimtai dalyvių, pasipuošusių spalvingais karnavalo rūbais, dalyvavo eisenoje. Skambėjo ritminga muzika, kurios garsus palydėjo aistringi ir plastiški šokėjų judesiai – kažkas panašaus į sambos karnavalą. Erdvė buvo pilna spalvų, garsų ir judesio. Taip ir norėjosi įsilieti į šią eiseną ir pamėginti pašokti kartu.
Kadangi kai lankiausi, vasarą, buvo praėjusios vos kelios dienos po pop-karaliaus Maiklo Džeksono 7 mirties metinių, jo vardu pažymėta žvaigždė Holivudo bulvare sulaukė ypatingo dėmesio. Pasimėgavus triukšmingu gyvenimu bulvare, kur gyvenimas virte verda su daugybe gatvės artistų ir muzikantų, patraukėme prie „Dolby“ teatro, kur tradiciškai vyksta JAV kino meno ir mokslo akademijos Oskarų apdovanojimai. Kiekvienais metais čia susirenka pačios ryškiausios kino pasaulio žvaigždės, kurios išdidžiai žengia raudonuoju kilimu.
Puikiai praleidę laiką triukšmingame ir spalvingame Holivude nusprendėme važiuoti pasigrožėti saulėlydžiu Santa Monikos paplūdimyje. Pakeliui stabtelėjome garsiajame Beverli Hillse. Čia gyvena daugybė kino ir muzikos pasaulio garsenybių. Ši vietovė žymi prabangiais pastatais, kurių kosminės kainos įkandamos tik elitui. Labai gražios gatvės, daug augmenijos ir gėlių, žydintys skverai su fontanais. Ir, žinoma, daugybė turistų.
Santa Monikos paplūdimys, kuris dienos metu būna kimšte prikimštas poilsiautojų, į pavakarę mus pasitiko jau kiek aprimęs. Tik kur ne kur dar pliuškenosi Ramiojo Vandenyno bangose, žaidė vaikai, suaugę vaikščiojo atsipalaidavę po karštos dienos. Ramybės idilę kartas nuo karto pertraukdavo žuvėdrų klegesys bei bangų šniokštimas. Šiltas vandenyno vanduo taip ir viliojo dar pabūti čia ir dar išsimaudyti – atgaivinti kūną ir sielą.
Po dviejų naktų, praleistų Holivude, pajudėjome į Flagstafą, Arizonos link. Mūsų laukė ilga 8 val. kelionė per dykumas. Kadangi karšta saulė pranašavo nelengvą kelionę, išsiruošėme išvykti kuo anksčiau. Gera automobilio kondicionavimo įranga palengvino kelionę. Automagistrale per dykumas be perstojo riedėjo įvairiausi automobiliai, spalvingi amerikietiški autobusiukai kiek nuspalvindavo vienodą dykumos kraštovaizdį. Karts nuo karto pradunksėdavo ilgiausios vagonų virtinės, traukiamos 4 ir net 5 garvežių. Retsykiais automagistralė beveik susijungdavo su senuoju žymiuoju istoriniu keliu „Route 66“, kurio romantika ir istorija žavi ir šiandien. Be abejo, visi, keliaujantys per Ameriką, nori prisiliesti prie šios įžymios vietos.
Kelionė nė kiek neprailgo ir 14 val. jau buvome Flagstafe, Arizonos valstijoje. Mūsų laukė labai svetingas viešbutis „410 The Inn at fourten“. 11 kambarių viešbutis Viktorijos laikų pastate pavergė savo grožiu: kiekvienas kambarys čia turėjo savo pavadinimą, kurį atspindėjo išskirtinis interjeras. Mano pirmas įspūdis buvo: „Aš noriu čia sugrįžti per Kalėdas“. Ir tai beveik išsipildė – kitą dieną po pusryčių labai greitai aptemo, dangus apsigaubė juodais debesimis ir prasidėjo lietus. Ką čia lietus, pradėjo iš dangaus kristi didžiuliai ledukai. Lietus su kruša labai greitai padengė viską aplinkui kaip pažliugęs sniegas per Kalėdas. Tokio gausaus kritulių kiekio kartu su ledukais neteko matyti.
Flagstafas – tai jaukus nedidelis miestas, apsuptas kalnų, dykumų ir Ponderosos pušų miškų. Aplankėme Wupatki nacionalinį paminklą, kuris yra Amerikos indėnų genčių, gyvenusių čia prieš tūkstančius metų, palikimas. Kraštovaizdis tikrai stebina. Šimtai pirmykščių indėnų šioje smėlio dykvietėje pasistatė būstus iš raudono smiltainio, sunkiomis aplinkybėmis sugebėjo išgyventi ir net klestėti.
Pasiekėme Viljamsą – nedidelį miestelį, garsų savo istorija ir geografine padėtimi. Per Viljamsą driekiasi bene geriausiai išsilaikęs legendinio kelio „Route 66“ ruožas su anų dienų kavinėmis ir suvenyrų parduotuvėmis. Iš šio miestelio labai patogu pasiekti Didijį Kanjoną, važiuojant traukiniu.
Kelionė link Didžiojo Kanjono prasidėjo labai teatralizuotai: prieš išvykstant traukiniui kaubojai parodė keletą laukinių vakarų scenų iš kaubojų gyvenimo, girdėjosi šūviai ir riksmai. Po to jie užšokę ant savo žirgų nuskriejo į prerijas. Buvo pažadėta, kad mes su jais dar pasimatysim kelionės metu. Labai smagi maždaug 2 valandų kelionė traukiniu link Didžiojo Kanjono nė kiek neprailgo – „lux“ klasės vagone kelionės metu buvo pateikti užkandžiai, gėrimai ir net šampanas. Kartais į vagoną grodami gitara užsukdavo kaubojai, kurie linksmino mus dainomis.
Geležinkelis vingiavo per dykumas, skurdžius miškus ir mažas vietines gyvenvietes. Kelionei einant į pabaigą traukinį pasivijo tie patys ginkluoti kaubojai iš Viljamso miestelio. Atšuoliavę ant savo eiklių žirgų jie užšoko ant traukinio platformos ir veržėsi link kitų vagonų improvizuodami traukinio apiplėšimą. Buvo daug juoko ir gerų emocijų.
Taip mes pasiekėme Didijį Kanjoną, esantį Arizonos valstijoje. Pirmas įspūdis tikrai atėmė žadą. Kanjono didybė, galybė, spalvų gausa... Tikra tiesa – tai vienas iš pasaulio stebuklų. Tokių kvapą gniaužiančių vaizdų daugiau nepamatysi niekur. Pati gamta per daugybę metų sukūrė tokį šedevrą, kurį žodžiais sunku atpasakoti. Reikia pabūti čia, pajusti šią ypatingą erdvę. Tvyro tyla ir ramybė, tik retkarčiais tolumoje galima pastebėti skrendantį kondorą. Kolorado upė iš tolo matėsi lyg siaura juostelė. O Didžiojo Kanjono spalvingi šlaitai atrodė kaip nutapyti, be perstojo keitė spalvas, priklausomai nuo ant jų metamų debesų šešėlių. Po įspūdingos dienos, praleistos besigrožint Didžiuoju Kanjonu, „Grand Canyon Railway“ traukiniu, kuriame mūsų vėl laukė užkandžiai, gėrimai ir teatralizuotas kaubojų pasirodymas, grįžome į Viljamsą, į viešbutį.
Kitą dieną mūsų automobilis riedėjo link kito unikalaus gamtovaizdžio – Paminklų slėnio (angl. Monument Valley) parko. Tai raudono smėlio dykumos regionas ant Arizonos /Jutos (JAV) sienos. Čia stūksantys milžiniški raudono smiltainio paminklai, sukurti motulės gamtos, matėsi iš labai toli. Ši vieta – viena iš įspūdingiausių, didingiausių ir labiausiai fotografuojamų vietų žemėje.
Paminklų slėnis su unikaliais smiltainio šedevrais, įrėmintais vaizdingais debesų šešėliais, užburia. Kraštovaizdis užvaldo ne tik savo grožiu, bet ir savo dydžiu. Šioje vietovėje sukurta daugybė filmų. Čia besilankant taip pat teko matyti kino grupę, besiruošiančią filmuoti filmo „Valley of the God“ naktines scenas. Daugelis atpažįsta filmo „Forestas Gampas“ su Tomu Hanksu filmavimo vietas.
Paminklų slėnis – tai gamtos sukurti neapsakomo grožio raudoni paminklai raudoname slėnyje, pritraukiantys galybę turistų iš viso pasaulio. Po poros dienų Navajo tautos apgyvendintose slėnio apylinkėse, ir naktų, praleistų „Gouldings lodge“ namelyje, mūsų kelionė tęsėsi link Grand Džankšeno (angl. Grand Junction), esančio Kolorado valstijoje.
4 valandų kelionė tęsėsi panašiu gamtovaizdžiu kaip ir anksčiau: dykvietės, skurdi augmenija, kartas nuo karto kelias vingiuodavo per raudono smiltainio kalvas, retsykiais kirsdavome kokį mažą išsekusį upeliuką. Automagistralėje be perstojo riedėjo įvairiausių rūšių transportas, dykumos geležinkeliu dažnai pradunksėdavo didžiulės virtinės vagonų. Karštą dykumos saulę retsykiais užtemdydavo tamsūs debesys ir iš dangaus prapliupdavo lietus, kuris labai greit pasibaigdavo, nespėjęs pagirdyti ištroškusios žemės.
Taip mūsų automobilis pasiekė Grand Džankšeną – didžiausią miestą, esantį Kolorado valstijos vakarinėje dalyje. Pirmiausia pasisotinome vietinėje kavinėje. Buvau nustebusi – čia, Amerikoje, buvo didelis vegetariško maisto pasirinkimas, jį, kaip pasirodo, amerikiečiai irgi mėgsta. Tik porcijos buvo didelės, amerikietiškos.
Po to mūsų laukė plaukimas Kolorado upe su baidarėmis. Tai truko apie 2 valandas, per tą laiką spėjome gerai įdegti saulėje. Tikėjausi kiek ekstremalesnio plaukimo per pylimus, bet pats faktas, kad plaukiau Kolorado upe, jau daug reiškia.
Pasigrožėjome Grand Džankšeno senamiesčiu, kuris labai jaukus – gatvėse daugybė skulptūrų, kaip parodoje, kai kurios parduodamos, kai kurios yra miesto nuosavybė. Daug gėlių ir augalų. Garsus šis miestas savo vietinio vyno gamyba, čia yra net 22 vyno gamintojai, kurių verslas klesti. Vakarop buvome pakviesti į koncertą, kuris vyko vyno gamintojo kieme. Kartu su vietiniais gyventojais klausėmės Grand Džankšeno miesto orkestro atliekamos muzikos. Tik prapliupus smarkiam lietui visi buvome priversti skirstytis.
Kitą dieną išsiruošėme į Kolorado Nacionalinį Parką (angl. Colorado National Monument), esantį visai netoli nuo Grand Džankšeno. Tai Didžiojo Kanjono ir Paminklų slėnio mišinys – kanjonas su paminklais, kuriuos sukūrė motulė gamta vėjo ir kritulių pagalba. Galėjai pastebėti iš raudonos uolienos suformuotas figūras – besibučiuojančią porą, besimeldžiančias rankas, beždžionę ir dar daug kitų. Ypatingo dėmesio sulaukė 450 pėdų Nepriklausomybės paminklas. Tai aukščiausia kanjone stūksanti uolienos figūra. Ypač ši vieta mėgiama lankytojų liepos 4 d.(Amerikos nepriklausomybės dieną), kai būrelis patyrusių alpinistų dar prieš aušrą ant šio paminklo iškelia Amerikos vėliavą.
Kelionė siaurais keliais buvo kupina įvairiausių nepakartojamų vaizdų, kurių grožio ir galybės žodžiais neapsakysi. Dar apsilankėme vyno darykloje, levandų slėnyje, pietavome užmiesčio tavernoje kartu su vietiniais gyventojais ir gyva kantri muzika. Vakaras buvo tiesiog puikus.
Anksti ryte gerai pailsėjus po nuotykių kupinos dienos, mūsų laukė kelionė atgal, link Nevados valstijos. Ilgas kelias, kertant Kolorado, Arizonos ir Jutos valstijas, tęsėsi apie 8 valandas. Vėl – skurdi augmenija, kalnai ir kalvos, vingių vingiai ir mes jau Las Vegase, Nevadoje.
Vau! To nebuvau mačiusi! Didžiuliai viešbučiai, reklamos, spalvos ir svečių gausa! Ir karštis... Las Vegasas – tai pramogų sostinė.Tai pasaulio azartinių lošimų sostinė. Tai stebuklų, staigmenų, atradimų ir nuodėmių miestas Nevados dykumoje. Būdamas Las Vegase tu gali apsilankyti viso pasaulio įžymiausių vardų viešbučiuose-kazino. Čia ir Eifelio bokštas, ir Luksoro Piramidė, ir Venecija su Didžioju kanalu, gandolomis ir arijas dainuojančiais irkluotojais, ir dar daugybė kitų žinomų statinių kopijų, perkeltų į Las Vegasą.
Miestas šurmuliuoja, kupinas veiksmo dieną ir naktį. Daugybė baseinų, kuriuose vyksta bikini šou su garsiais didžėjais, atmosfera ten tikrai karšta. Šokantys, dainuojantys spalvoti fontanai! Veikiantis ugnikalnis – taip pat šou. Pramogų galimybės čia – neribotos. Ką jau bekalbėti apie kazino. Čia jų tokia gausybė!
Pasivaikščioję, pasigrožėję tviskančiu, šurmuliuojančiu Las Vegasu, aplankę daugybę vietų jautėmės kiek pavargę. Tad kitą dieną pasirinkome apžvalginę ekskursiją su „Big Bus“. Tai dviaukštis atviras autobusas, kuris veža aplink Las Vegas, stabteldamas visose svarbiose, žymiose vietose. Ekskursijos metu gidas pasakojo apie miestą, jo istoriją, pašmaikštaudavo apie kokius įdomius atsitikimus ar nuotykius. Bet kuriame sustojime buvo galima išlipti iš autobuso, pasivaikščioti, pasigrožėti ir atvažiavus kitam „Big Bus“ autobusui tęsti kelionę toliau.
Ir taip, 2 dienas praleidus šitame puikiame, karštame pramogų mieste Las Vegase, mūsų laikas ėjo į pabaigą. Kitos dienos rytą ištikimas automobilis turėjo būti pristatytas į Los Andželą, Kaliforniją, grąžintas automobilių nuomos kompanijai. Su Las Vegasu atsisveikinome vėlai vakare, pažadėdami čia dar sugrįžti. Mūsų laukė ilga 6 valandų kelionė nakties metu link Los Andželo. Buvome kiek pavargę nuo karštos saulės ir nuotykių, tad galvojom, kad naktį keliauti bus lengviau, mažiau automobilių važiuos automagistralėje. Bet visą kelią link Kalifornijos 4-6 juostų greitkelis buvo prikimštas automobilių, kelias atrodė kaip naujametinės šviesų girliandos.
Kelis kartus stabtelėjus trumpam poilsiui, ryte mūsų ištikimas draugas – automobilis, kuris nė sykio „nepavedė“, buvo sugrąžintas kompanijai. Buvo kiek liūdna, kadangi ši kelionė per Ameriką jau pasibaigė, palikdama pačius geriausius prisiminimus.
Per 12 dienų buvo aplankytos 5 valstijos: Kalifornija, Arizona, Juta, Koloradas, Nevada. Mūsų automobilis nuriedėjo 2186 mylias – 3498 km JAV keliais. Taip, tai buvo pati įspūdingiausia mano kelionė su daugybe nuotykių, atradimų, su žadą atimančiais vaizdais, kurių perteikti neįmanoma.
Tai buvo pačios geriausios mano atostogos! Tai buvo taip gražu, puiku, nuostabu! Pamilau JAV! Ir nesakau „Viso gero“, sakau „Iki pasimatymo“. Tikrai dar sugrįšiu į JAV, tik pasirinksiu aplankyti kitas valstijas, juk jų ten tiek daug – 50. Dar šilti prisiminimai ir nuotraukos iš kelionės vis grąžina į praeitį... Džiaugiuosi, kad turėjau galimybę susipažinti su Amerika! Esu labai dėkinga kelionės organizatoriui (ir labai patikimam vairuotojui) Leslie Grahamui. Ši kelionė JAV keliais su visais nuotykiais ir įspūdžiais dar labiau skatina keliauti ir dalintis savo patirtimi.
Iki pasimatymo, Amerika!
Norite pasidalyti savo kelionių įspūdžiais ir nuotraukomis? Laukiame jų el.p. pilieciai@delfi.lt su prierašu „Kelionė“.