Kadangi mėgstu mūsų pajūrį ir aktyvų laisvalaikį, „Ultra Eko žygio“ idėja man kilo kaip pasipriešinimas visai masei, kuri tūkstančiais automobilių užplūdo Kuršių neriją. Labai norėtųsi, kad žmonės labiau žinotų apie alternatyvius keliavimo būdus ir rinktųsi juos dėl naudos savo sveikatai ir gamtai.

Taigi, viskas prasidėjo nuo to kad kartu su Vaidotu Baužiu į šį nuotykį sausakimšu autobusu iš Vilniaus į Klaipėdą išvykome 6 ryto, penktadienį. Nusipirkę vandens ir vaisių, persikėlėme į Kuršių neriją ir nužygiavome Smiltynės molo link. Startavome lygiai 11 valandą, esant 25 laipsnių temperatūrai, atsisukę į Nidos pusę.

Pirmoji atkarpos dalis buvo sunkesnė nei tikėjomės, nes bėgti per atviras vietas kepinant vidurdienio saulei buvo tiesiog neįmanoma. Kas valandą stodavome pailsėti ir atsigaivinti pavėsyje. Pirmoji mūsų didesnė stotelė buvo Juodkrantėje, kurioje suvalgėme sušių, pasidžiaugėme vaizdais, atstatėme vandens balansą ir išbėgome tolyn. Neskubėdami Nidą pasiekėme 20 valandą vakaro iš viso išgėrę po 7 litrus vandens. Pusiaukėlė įveikta!

Perpildytoje Nidoje nusipirkę vandens apsiprausėme, pavakarieniavome ir nukeliavome į paplūdimį laukti saulėlydžio, klausytis muzikos ir bendrauti su ten bepoilsiaujančiais draugais. Su visais vaikščiojimais pirmąją žygio dieną viso įveikėme 72 kilometrus, nors tikėjomės, kad bus 49.

Pailsėję ir išgėrę kavos startavome nuo Nidos uosto 1:30 val. Sutemus ir esant 20 laipsnių temperatūrai bėgti yra kur kas lengviau nei dieną. Vis dėlto, nuovargis dėl įveiktų kilometrų ir pusdienio kovos su karščiu privertė lėtinti tempą ir tiesiog risnoti. Taip pat vandenį ir maistą, kurį vartojome visos kelionės atgal metu, reikėjo tempti ant pečių, nes pasipildymo taškai – parduotuvės – tokiu laiku niekur nedirbo. Finišavome ant Smiltynės molo 8:30 val., ankstyvą šeštadienio rytą pavargę, nemiegoję, iki raudonumo nudegusiomis rankomis ir kojomis, tačiau labai laimingi. Tą dieną įveikėme 67 kilometrus ir vakarop autobusu grįžome į Vilnių. Iš viso įveikėme 139 kilometrus vietoje planuotų 98 kilometrų ir be abejonės šį nuotykį kartosime ne sykį.

Šis „Ultra Eko žygis“ galbūt nėra kiekvienam įveikiamas, nes reikalauja tikrai milžiniško fizinio ir psichologinio pasirengimo, tačiau puikiai iliustruoja tai, kad puikiam laiko praleidimui nėra būtinas alkoholis. Manau, kad laisvalaikis su sportu yra puikiai suderinamas, ir jei nesate nusiteikę bėgti – minkite dviratį, riedėkite paspirtuku arba tiesiog daugiau pasivaikščiokite, juk ekologijos ir sveikatos klausimai turėtų būti aktualūs kiekvienam iš mūsų. Poilsiaukime atsakingai!

Daugiau žygio akimirkų galite rasti atleto feisbuko profilyje „Vaidas Žlabys“.