Dėl šios priežasties, kaip specialistas, daug metų dirbantis informacinių technologijų sektoriuje, noriu pasidalyti tuo, kaip viskas vyksta iš tikrųjų ir yra rinkoje, tai yra, realiame gyvenime, kad DELFI skaitytojai suprastų, kad informacinių technologijų sektorius – tai jokie aukso kalnai, o tokia pati rinka kaip ir kitos.

Tad pradėkime. Gerb. Paulius Vertelka teigia, kad pradedantysis „Java“ programuotojas gali tikėtis 1000 eurų/mėn. „į rankas“. Žinoma, jis galbūt nesuprato žodžio „tikėtis“ prasmės (tikėtis galima ir 10000 eurų/mėn. „į rankas“, bet niekas tiek nemokės pradedančiajam), taigi, matyt, turėjo omenyje, jog pradedantysis „Java“ programuotojas paprastai uždirba 1000 eurų/mėn. Tačiau realybėje, mano manymu, nieko panašaus nėra, nebent jis pradedančiuoju laiko programuotoją, turintį nuo dvejų iki penkerių metų darbo patirties. Rinkoje pradedančiuoju programuotoju laikomas tas asmuo, kuris turi nuo nulio iki dvejų metų darbo patirties. Ir būtent toks programuotojas uždirba atlyginimą tokiu principu:

1. Tikrai jokia įmonė nesamdys pradedančiojo programuotojo sudėtingiems projektams atlikti, nes tai gali sukelti didelių nuostolių įmonei, kai projektą vykdys visiškai nepatyrę programuotojai. Taigi, juos pirma reikia kažkaip paruošti (arba ieškoti jau darbo patirties turinčių specialistų). Todėl, ko gali tikėtis pradedantysis programuotojas, tai pakliūti į įmonėje vykdomą studentų praktiką, ir paprastai tikėtis, kad jo praktika nebus apmokama, o geresniu atveju gauti simbolinį užmokestį už darbą – MMA kas mėnesį. Žinoma, Lietuvoje yra įmonių, kurios moka daugiau nei MMA praktikantams, tačiau šios įmonės, kiek teko susidurti su jų vykdomu praktikantų ruošimu, tai ne praktiką vykdo, o studentams skiria užduotis taisyti sistemos spragas tris mėnesius (bandomojo laikotarpio trukmė), atlikti kokias nors smulkias užduotis, iš kurių vargiai įgysi rimtos praktinės patirties;

2. Po praktikos atlikimo Lietuvoje darbuotojas jau gali tikėtis uždirbti 500-700 eurų/mėn. „į rankas“. O dar po pusmečio ar metų įmanoma, kad atlyginimas pakils iki 850-900 eurų/mėn. Na ir jau kitais metais galima pradėti kalbėti apie straipsnyje paminėtus 1000 eurų/mėn, kurie skamba lyg būtų mokami iškart studentui, neturinčiam jokios patirties.

Taigi, realybė dirbantiems informacinių technologijų sektoriuje rodo ne aukso kalnus. Todėl manau, kad Paulius Vertelka nepasakė tiesos. Nežinia kodėl, tik to priežasčių šiame straipsnyje nesiruošiu nagrinėti, kadangi mano tikslas – parodyti realią situaciją Lietuvos IT rinkoje.

Todėl, per daug nesiplėsdamas, ją ir nusakysiu, nurodydamas aiškiai, kokius atlyginimus, mano žiniomis, gali uždirbti programuotojai:

1. 0-2 metai patirties. Nuo 0 eurų/mėn (t.y. neapmokama praktika tris mėnesius) iki 1000 eurų/mėn. „į rankas“. Pastarąjį uždarbį jau paprastai gauna tie specialistai, kurie turi bent jau dvejus metus patirties. Aišku, būna išimčių, kai specialistas, neturintis ir nė metų darbo rinkos patirties, uždirba apie 1000 eurų/mėn., tačiau tai jau yra išimtys ir tokie žmonės tiesiog sugeba tiek pat ar daugiau negu tie, kas šiame sektoriuje dirba dvejus ar daugiau metų. Bet kuriuo atveju tai yra pradedančiųjų programuotojų (mes, programuotojai, tokius vadiname „junior'ais“) lygis.

2. 2-5 metai. Tokio lygio specialistai jau paprastai uždirba nuo 1000 eurų/mėn. iki 1500 eurų/mėn. „į rankas“. Tai yra jau patyrę, pažengę specialistai, galintys savarankiškai atlikti vidutinio sudėtingumo užduotis bei sugebantys gerai dirbti komandoje, žinantys, ko dar nemoka, ir sugebantys jau be jokios priežiūros patys mokytis. Galiu paminėti, kad būtent tokių specialistų tikrai trūksta ir įmonės tarpusavyje kariauja, kad tokius specialistus perviliotų pas save iš kitų įmonių. Tačiau niekas tokiam programuotojui tikrai nesiūlys daugiau nei 1500 eurų/mėn. „į rankas“ Lietuvoje. Vėlgi, išimtys yra įmanomos ir čia, tačiau kalbu apie bendrą rinkos situaciją. Dar daugiau, mes, programuotojai, tokius jau vadiname „mid-level“ programuotojais.

3. 5-N metų patirties. O čia jau yra visai kita kalba ir atlyginimų skirtumai gali skirtis kartais. Tai yra tie programuotojai, kurie vadinami „senior'ais“, t.y. Programuotojais, pasiekusiais itin aukštą programavimo lygį. Jau po šio lygio seka tapimas projektų vadovu, IT architektu ir pan. Tai šių žmonių atlyginimai prasideda nuo 1500 eurų/mėn „į rankas“. Yra tekę sutikti programuotojų, kurie save laiko „senior'ais“, tačiau uždirba kokius 900 eurų/mėn arba mažiau. Tokie programuotojai, mano požiūriu, nėra senior'ai, ir jie tiesiog pervertina savo realias galimybes. O kas tikrai yra tokie, tai yra tekę matyti, kad yra uždirbančių ir 2000 eurų/mėn „į rankas“ (tiek jau uždirba itin puikūs savo taikomų technologijų ir programavimo kalbų specialistai, kurie apie tas kalbas ir technologijas žino praktiškai tiek, kad galėtų apie tai parašyti ir knygą). Taip pat yra ir tokių, kurie uždirba net ir 3000-4000 eurų/mėn. „į rankas“ Lietuvoje. Tai paprastai tiek uždirba tie, kurie jau išmano itin siaurą technologijų sritį, kuri itin būtina įmonės procese.

Kita vertus, aš manau, kad tokie žmonės itin rizikuoja, nes įmonė gali ir bankrutuoti, gali pradėti naudoti kitus sprendimus, technologijas, ir jie, jeigu turėtų išeiti iš darbo, kitur nesugebėtų įsidarbinti už 3000-4000 eurų/mėn. (geriausiu atveju – už 2000 eurų/mėn.) Lietuvoje. Todėl aš teigiu, kad Lietuvoje maksimalus galimas programuotojų atlyginimas yra 2000 eurų/mėn. „į rankas“ bendrąja prasme. Tai yra toks atlyginimas, kurį dar įmanoma uždirbti esamame darbe ir, jį pakeitus, tą patį uždirbti ir kitur, jeigu programuotojas yra itin puikus specialistas. O jau didesnio atlyginimo, deja, vargiai įmanoma uždirbti. Kita vertus, yra vienetai programuotojų Lietuvoje (manau, tokį kiekį galima suskaičiuoti ant rankų ir kojų pirštų), kurie, pakeitę darbą, sugebėtų uždirbti tuos pačius 3000-4000 eurų/mėn. „į rankas“. Bet tokie specialistai jau yra tie, kurie ne tik puikiai išmano programavimą, naudojamas technologijas, bet taip pat išmano visus galimus sluoksnius nuo pat techninės įrangos iki programinės įrangos ir gali, suprasdami juos, viską suprojektuoti nuo nulio ir įgyvendinti kokybišką bei teisingą sprendimą. Kitaip sakant, tai jau yra itin pažengę architektai bei kartu programuotojai. Ir Lietuvoje tokių tikrai trūksta, bet labai abejoju, kad jų trūkumas artimiausiu metu baigsis, kadangi tokie specialistai yra staigiai graibstomi užsienio kompanijų, kurios pasiryžusios, pavyzdžiui, mokėti ir 200 tūkst. JAV dolerių per metus, atskaičius visus mokesčius.

Taigi, viską apibendrinant, noriu tiesiog pasakyti, kad informacinės technologijos tikrai suteikia didžiules galimybes, tačiau žmogus, norintis jose dirbdamas praturtėti, turi labai daug dirbti ir tikrai ne mažiau negu kitų sričių specialistas. Manau, jeigu kas nors dirbs nuo 5 iki 10 metų, tai taps vienu geriausių bet kurioje srityje, ir uždirbs ne ką mažiau nei programuotojai. O visus, kurie tikisi lengvo uždarbio informacinėse technologijose, turiu nuvilti – toks dalykas neegzistuoja ir neegzistuos. Tai yra itin sunkus, kruopštus bei atsakingas darbas, todėl už jį, turint pakankamai metų patirties, ir yra mokama nemažai. Tačiau tikrai ne iškart siūlomi aukso kalnai.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Norite pasidalyti savo patirtimi? Dirbate IT srityje ir norėtume paprieštarauti ar papasakoti savo nuomonę apie sektoriaus atlyginimus? Ar sutinkate su skaitytoju, kad turint daug patirties, uždirbti tiek, kiek IT sektoriuje, galima ir kitur? Rašykite el.paštu pilieciai@delfi.lt arba žemiau: