Mykolas Kleopas Oginskis (1765-1833 m.) – kunigaikštis, diplomatas, Abiejų Tautų Respublikos politinis veikėjas, vienas iš 1794 m. sukilimo vadų. M. K. Oginskis buvo kilęs iš Lietuvos kunigaikščių Oginskių giminės ir jau vaikystėje pasižymėjo lakia vaizduote, muzikiniu talentu, sumanumu. 1786 m. pradėjo diplomatinę ir politinę karjerą. Aktyviai dalyvavo Ketverių metų seimo (1788–1792 m.) veikloje. 1789–1791 m. Abiejų Tautų Respublikos pasiuntinys Nyderlanduose, Londone, Hagoje. 1794 m. dalyvavo Tado Kosciuškos vadovaujamame sukilime, buvo Lietuvos tautinės aukščiausiosios tarybos narys. Po sukilimo ir Trečiojo Lietuvos Lenkijos valstybės padalijimo Lietuvai praradus nepriklausomybę, prisidengęs svetima pavarde, pasitraukė iš Lietuvos.

Įdomu tai, kad M. K. Oginskis buvo ne tik kunigaikštis, diplomatas, bet ir kompozitorius. 1799 m. jis sukūrė operą Zelida ir Valkūras, arba Bonapartas Kaire, polonezų, iš kurių žymiausias – „Atsisveikinimas su Tėvyne“, valsų, mazurkų, maršų. 1828 m. M. K. Oginskis parašė knygą „Laiškai apie muziką“. Taigi, galima suprasti, kad M. K. Oginskis buvo nepaprastai talentingas ir išsilavinęs žmogus, su kurio gyvenimu ir veikla tikrai verta susipažinti.

Netradicinės pamokos metu mūsų gimnazijos mokiniai leido žiūrovams nukeliauti į to meto LDK, kurioje gyveno ši ypatinga asmenybė, ir pažvelgti į viską iš šalies: pamatyti savo dvaro kambaryje vaikštantį M. K. Oginskį, kuris sėda rašyti laiško savo sūnui Irenėjui, išvykusiam studijuoti į Italiją, išgirsti originalią to laiško kalbą (mokiniai skaitė prancūziškai!), kuri įtaigiai atskleidžia kunigaikščio požiūrį į gyvenimą ir lūkesčius, pajusti to amžiaus atmosferą ir nors akimirkai nusikelti į pasaulį, kuriame nebuvo „Ipad“, „Iphone“ ir galvosūkių, ką nuveikti per savaitgalį, o buvo tik noras dirbti tėvynės ir visuomenės labui, pasiryžimas sekti savo idealais, siekis gyventi turint tikslą, visąlaik ko nors ieškoti ir visą sukauptą išmintį perduoti savo palikuoniams. Taigi, visi renginyje dalyvavę žmonės turėjo puikią progą pasimokyti meno prasmingai gyventi.

Renginyje žiūrovai taip pat turėjo galimybę išgirsti garsųjį M. K. Oginskio polonezą „Atsisveikinimas su Tėvyne“, kurį atliko 3 klasės mokinys Daumantas Kazlauskas, ir pamatyti mūsų gimnazijos šokėjų grupės šokamą polonezą.

Beje, renginyje dalyvavo ir Lietuvos žurnalistė, publicistė, TV laidų vedėja, prodiuserė ir visuomenės vedėja Edita Mildažytė, kuri neseniai sukūrė dokumentinį filmą apie kunigaikštį M. K. Oginskį. Moteris mokiniams ir mokytojams nemažai papasakojo apie tuometinę Europos ir ATR politinę situaciją, aplinkybes, lėmusias tam tikrus kunigaikščio sprendimus, įvairias M. K. Oginskio gyvenimo įdomybes, peripetijas ir profesinę veiklą. Visiems, kas klausė E. Mildažytės, susidarė nuomonė, kad ji pati yra nepaprastai drąsi, energinga ir charizmatiška asmenybė, kuri mėgsta kurti filmus apie įdomius nežinomus žmones.

Mūsų gimnazijos mėnraščio RITMAS žurnalistė Gintvilė Bagdonavičiūtė pakalbino E. Mildažytę. Siūlome Jums trumpą interviu.

– Kodėl nusprendėte filmą kurti būtent apie M.K. Oginskį?

Esu sukūrusi daug filmų apie įvairius žmones, pavyzdžiui, apie Feliksą Vaitkų ar Antaniną Liorentaitę. Sesers vyras sako: „Jeigu yra žymių nežinomų lietuvių, tai Edita būtinai sukurs filmą apie juos“. Taip pat dėl to, kad 250-osios M. K. Oginskio metinės.

– Mums, moksleiviams, kyla daug klausimų renkantis profesiją. Kaip Jūs pasirinkote savo profesiją? Kas paskatino? Kodėl būtent žurnalistika?

– Mano tėvai buvo išsiskyrę, abu yra gydytojai. Tėtis dirbo tuometiniame Kauno medicinos institute, egzaminų komisijoje, kitaip sakant, man buvo nupirktas baltas chalatas ir kepuraitė. Bet mama labai nenorėjo, kad aš išvažiuočiau į Kauną ir ten studijuočiau. Buvo tėvų konkurencija. Ir mama nusprendė, kad gerai rašau, ir pasiūlė nueiti į „Tiesos“ laikraštį. Pabandžiau parašyti – patiko, ir po to įstojau į žurnalistiką. Norint įstoti reikėjo turėti sukaupus savo straipsnių. Po šio sprendimo tėvas su manim nesikalbėjo metus.

– Ką galėtumėte palinkėti mūsų gimnazijos moksleiviams?

– Tiems, kam egzaminai, nesinervinti dėl egzaminų. Taip pat nesinervinti, jeigu neįstos, nes nuo to gyvenimas nesibaigia. „Kaifuoti“ nuo gyvenimo, nes jūs gyvenate nuostabiu laiku nuostabioje šalyje ir jums viskas yra taip gerai, kad net jūs patys neįsivaizduojat, o gal įsivaizduojat, tai ir džiaukitės tuo.

– Nuoširdžiai dėkojame už pokalbį.

2016 m. DELFI ir Vilniaus Gabijos gimnazija skelbia Lietuvos mokyklų jaunųjų žurnalistų konkursą! Šis tekstas – šeštasis straipsnis konkursui.

Kviečiame jaunuosius mokyklų žurnalistus savo publicistinius tekstus, kurių apimtis siekia iki 400-500 žodžių, siųsti adresu gabijos.laikrastis@gmail.com. Konkursas vyks sausio 1-30 d. Jūsų atsiųsti tekstai bus publikuojami DELFI portalo rubrikoje DELFI Pilietis. Bus skiriamos dvi nominacijos – „Populiariausias jaunasis žurnalistas“ ir „Profesionaliausias jaunasis žurnalistas“. Prizus laimėtojams įsteigs portalas DELFI.