Jos atsiradimo šiame pasaulyje istorija tikrai neeilinė.
Klufos mama (jos vardas Kloja) gimė viename name Vilniuje, už Karveliškių kapinių. Kiek paaugusi tapo nebereikalinga ir namų vartai jai buvo uždaryti. Taigi, Kloja buvo pasmerkta badui ir skurdui. Kloja buvo niekam nereikalinga, kai užklysdavo į kokį kiemą prašyti maisto, buvo vejama ir ujama. Supratusi, kad niekas jos nepasigailės, ėjo maisto ieškoti į prie kapinių esančius gėlių kioskus, kur gėlių pardavėjai jai kartais kokį kąsnį numesdavo. Kur Kloja nakvodavo, niekas nežino. Visi aplinkiniai ją buvo matę, bet kur ji nakvoja, neaišku. Matyt, susisukusi į kamuoliuką krūmuose netoli savo buvusių namų, į kuriuos jai vartai buvo uždaryti.
Kloja ateidavo kiekvieną dieną iki gėlių kioskų, visa suvargusi rausdavosi šiukšliadėžėse, kad tik nenumirtų iš bado. Taip ji pragyveno kelis metus, kol viena moteris šią vasarą pamatė Kloją ir jų žvilgsniai susitiko...
Moteris nutarė Kloją prisijaukinti ir suteikti jai šiltus namus, važiuodavo ir laukdavo jos prie kapinių kelias valandas, kol Kloja pasirodys ir ją maitindavo. Kloja prisileisdavo vis arčiau ir arčiau.
Tačiau Klojos pilvukas pradėjo apvalėti, buvo aišku – laukiasi šuniukų. Norėjosi ją prisijaukinti ir priglausti kuo greičiau, bet vieną dieną ji tiesiog neatėjo. Paskui pasirodė tik po poros dienų – jau be pilvuko. Tapo aišku – kažkur yra šuniukai, bet neaišku kur.
Prasidėjo Klojos paieškos, tiek po visas Karveliškių kapines, tiek už jų esančiame kaime. Visi ją buvo matę einančią keliu, bet kur ji nakvoja, niekas nežinojo.
Paieškos truko tris dienas, kol galiausiai sekant jos išlikusiomis smėlyje pėdomis, radome ją dar 4 km už kapinių esančiame kitame kaime, apleistoje pašiūrėje. Ji gulėjo apkabinusi savo vaikučius ir nejudėjo. Matėsi, kad nuo vaikučių ji nesitrauks nė per žingsnį.
Greitai išgirdome ir tos sodybos šeimininkų pasakojimą, kad Kloja čia atklydo neseniai ir atsivedė šuniukus. Kai ji vieną dieną išėjo (4 km iki kapinių) ieškoti maisto, šuniukai buvo sudėti į maišiuką ir sumesti į ledinį vandenį tiesiog numirti, bet maišiukas netikėtai atsirišo, šuniukai visi iš jo išbyrėjo ir plūduriavo paviršiuje, neskendo. Tas vaizdas suvirpino ir tas kietas širdis, šuniukai palikti gyvi ir grąžinti mamai į apleistą pašiūrę. Ten juos ir suradome.
Viena iš tų kalyčių ir yra Klufa. Ji verta pačių geriausių, mylinčių šeimininkų. Jei Klufos žvilgsnis suvirpino širdelę, paskambink tel. 8 605 19 910 (Vilnius).