Sunku ginčytis, nes ko daugiau, jei ne įgyti žinių siekia brandos atestatus ką tik gavę jaunuoliai, ar ne? Paskaitas lankyti būtina, tačiau esama kitų ne mažiau reikšmingų dalykų. Kaip „fuksams‟ nepražūti, gerai užsirekomenduoti bendramokslių, senbuvių ir dėstytojų akyse, o gal net susikurti pagrindą profesinei karjerai, kol diplomas tėra vien tolimas miražas?
Per keletą minučių internete galima prisirinkti šūsnį patarimų pirmakursiams, kuriais dalijasi aukštosiose mokyklose jau prakutę studentai, profesoriai, net finansų ekspertai. Dabar, kai vieno kito dėstytojo pavardė pamiršta, o konspektai seniai sugrūsti į makulatūros konteinerį, nes – patikėkite kaupti naudingus daiktus mėgstančio ir ilgai tuos konspektus saugojusio žmogaus patirtimi – jų tikrai neprireiks, galiu pasakyti: nė vienas patarimas nebeskamba juokingai. Nei siūlymas iš tėvų namų į bendrabutį neperkraustyti viso savo kambario, nei raginimas bendruose dušuose avėti gumines šlepetes.
Mokytis, mokytis, mokytis… Kaip?
Gyvenk kaip graikas, nesimylėk su kiekvienu aukšto kaimynu, neskaityk Virginios Woolf – pluoštas daugiau ir mažiau rimtų patarimų vaizdžiai pateikiama čia bei čia (pastarieji – ypač linksmi).
Amerikietis Thomasas Frankas savo tinklalapyje publikuoja net 42 punktų sąrašą. Pirmasis – dideliam nusivylimui, ne „išsiaiškinti, kur parduodamas alus su nuolaida studentams‟ ir „kurio bendrabučio aukšte čirška skaniausios bulvės‟, o „visuomet lankyti paskaitas – niekada nežinai, kada dėstytojas užsimins apie svarbų tekstą ar duos papildomų taškų už lankomumą‟.
Kai tėvai – kitame Lietuvos gale ar net kitoje valstybėje, pagunda 8 valandos paskaitą išmainyti į dar vieną sapną ir vėliau paprašyti kurso draugų konspektų didžiulė. Bet gal kaip tik joje sužinosi, ko tikėtis per egzaminą ar kada užbaigti rašto darbus. Pažangumas atsipirks, jei dabar už mokslą tenka mokėti, o ilgainiui yra galimybė peršokti į valstybės finansuojamą vietą ar gauti stipendiją. Šiuo atveju paskaitos turėtų ypač vilioti – priversk dėstytojus atidirbti už suplotus tūkstančius. Arba bus priešingai – nemokantiems tinginiams vėliau reikės pakratyti piniginę.
Studentai pataria nevengti laisvai pasirenkamų sudėtingesnių ir kuo įvairesnių ar keistesnių paskaitų, įskaitant retoriką (pravers ieškant darbo), ypač jei jas lanko mažesnės grupės, ir klausti dėstytojų. Geriau pasirodyti žioplam per paskaitą, o ne per egzaminą. Smalsūs, motyvuoti žmonės pelno papildomų taškų.
Susipažink su dėstytojais – jie ne tik įsidėmės tave tarp šimto kitų paskaitą lankančių studentų ar padės akademinėje veikloje, bet ir pasiūlys praktiką ar parašys rekomendaciją. „Semestro pradžioje dėstytojams nusiunčiu po elektroninį laišką ir trumpai prisistatau arba aplankau per priėmimo valandas‟, – pasakoja Amber Thichangthong.
Būk organizuotas. Mokykloje mokytojai namų darbus paprastai skiria kasdien. Aukštojoje mokykloje kai kurioms užduotims duodamas visas semestras, todėl gali jas pamiršti ar palikti paskutinei nakčiai. Darbo, sieninis ar kompiuterio kalendorius, mobiliojo telefono programėlė – būdų laikytis plano begalė. Čia pateikiama keletas patarimų, kaip geriau organizuoti savo laiką: susirašyti kiekvienos dienos darbus, išsikelti realius tikslus, didelius projektus suskaidyti į mažesnes dalis ir jas užbaigti vieną po kitos, laikantis nusistatytų terminų, o vėliau apdovanoti save.
Ne mažiau svarbu tinkama vieta mokslui, kurioje niekas neblaškytų dėmesio. 15 minučių bibliotekoje kartais užtenka tam, kam bendrabutyje sugaištum porą valandų. Laiko mokantis sutaupys ir protingas konspektavimas – susirask ar susikurk sistemą ir susitelk į mokymąsi, o ne tiesiog informacijos rinkimą. Ne šiaip skaityk vadovėlius ar žiūrėk į dėstytojo rodomas skaidres, o pasigamink savų kortelių su svarbiausia informacija ar pats susigalvok klausimų.
Pasirūpink antivirusinėmis programomis ir turėk atsargines savo darbų kopijas (kitaip reikės nemažą darbą perrašyti iš atminties, kaip nutiko man, kai kompiuteris nebeįsijungė) ar universitete praleisti papildomą semestrą – žinoma, už papildomą mokestį (kaip nutiko vienai pažįstamai, kurios diplominis darbas prieš pat pridavimą sudegė su visu kompiuteriu).
Kad ir ko esi prisiklausęs apie dėstytojus, išvadas daryk pats. Vyresni studentai paprastai dalijasi tik labai gerais arba labai blogais patyrimais. Kiekvienas dėstytojas turi savą stilių – studentai juk irgi yra skirtingi.
Svarbiausia – ne pažymys, o tobulėjimas
Dabar – maloniausias ausiai akademinis patarimas. Knygos, referatai, projektai ir pažymiai – ne vienintelis reikšmingas dalykas gyvenime. Nesistenk pranokti savęs, perskaityti visų vadovėlių ir užsirašyti į tiek paskaitų, kad jos persidengtų lyg Hermionai iš „Hario Poterio‟. Labiau paisyk ne tėvų pamokymų, o savo interesų. Susidomėjimas, nuolatinis ir stropus mokymasis duos geresnius rezultatus už beatodairišką kalimą ir bandymą apžioti viską.
Kai reikia rinktis tarp dvigubo magistro ir papildomos veiklos, Th. Frankas siūlo pastarąją: „Viso pasaulio žinios nepadės, jei baigęs universitetą neturėsi patirties ar profesinių kontaktų.‟ Vyresni ar buvę studentai pataria – pasidomėk, ką galėtum nuveikti po paskaitų aukštojoje mokykloje ar bendrabutyje. Galima prisijungti prie studentų organizacijos, klubo, draugijos, sporto komandos. Ne tik sustiprinsi įgūdžius ar išmoksi kažko naujo, bet ir rasi naujų draugų, atsikratysi mokslų keliamo streso ir namų ilgesio. Užsiimk kuo nors beprotišku (kodėl netapus universiteto radijo stoties didžėjumi ar laikraščio žurnalistu?) – nebūk vien knygų žiurkė, o kartais nepamiršk atsipalaiduoti (užsiimti joga, padrybsoti prieš televizorių, rašyti dienoraštį – jis padės vėliau įvertinti ir akademinę pažangą).
Susirask darbą ne visai dienai – tokį, kuris susijęs su studijomis ar kuris nereikalauja didelės atsakomybės ir leidžia skirti laiko namų darbams bei vadovėliams, pavyzdžiui, universiteto bibliotekos ar sporto klubo registratūroje. Pasitikėjimą savimi ir bendravimo įgūdžius galima ypač sustiprinti vedant kursus būsimiesiems studentams.
Nedidelis darbas pamokys organizuoti savo laiką ir elgtis su pinigais, kartu leis būti mažiau finansiškai priklausomam nuo tėvų. Palikus gimdytojų namus kyla pagundų, tačiau jų įduotų pinigų turės užtekti ne vien pramogoms, bet ir sumokėti nuomą ir už transportą, nusipirkti maisto ir vadovėlių. Čia pateikiama įvairių patarimų, kaip valdyti kuklius savo finansus: nesusigundyti nereikalingomis paskolomis studentams ar kredito kortelėmis, kas mėnesį atidėti bent po nedidelę sumą, aukštąją mokyklą baigti laiku ir nemokėti papildomai, registruoti savo išlaidas, vietoj naujų knygų pasidairyti dėvėtų ar pasiskolinti.
Dar vienas būdas sutaupyti – važinėti ne nuosava mašina (ir kniaukti tualetinį popierių ar gurkšnoti pigų alų, nes geresniam nelieka pinigų), o visuomeniniu transportu arba – dar geriau – dviračiu, vaikščioti ar gyventi netoli universiteto.
Duris laikyk atvertas
Niujorko (ne to, kuris Didysis Obuolys ir turi Laisvės statulą, bet to, kuris Antakalnio gale sostinėje) bendrabučiai buvo ne pati higieniškiausia ir ramiausia, bet tikrai smagiausia mano studijų dalis. Nenorėčiau nei grįžti į juos, nei įsikurti kitame bendrabutyje, bet visiems studentams patariu bent kurį laiką pagyventi tokiame būste. Kai esi 18-os, apipeliję dušai, apšnerkšti tualetai, nesibaigiantis triukšmas, neplanuoti kambariokai ir 2 kv. m asmeninei erdvei neatrodo baisūs. Mes bendrabutyje gyvenome (reikia pripažinti, ir mokėmės) kur kas smagiau nei butus nuomojantys studijų draugai.
Amerikietis dr. Randallas Hansenas pataria kaip įmanoma ilgiau likti bendrabutyje, nepaisant šeimos, vaikino ar merginos ilgesio, darbo. Kuo daugiau laiko praleisi bendraudamas su naujais draugais, o ne kas savaitgalį lėkdamas pas tėvus, tuo greičiau pasijusi lyg namie.
Namų ilgesys kamuos. Bent taip atrodo paliekant tėvus. Iš tiesų tyrinėdamas nepažįstamą aplinką, megzdamas naujas draugystes ir mėgaudamasis laisve greitai primirši praeitį. Palaikyti nuolatinį ryšį su artimaisiais ir ankstesniais draugais padeda skambučiai telefonu ar „Skype‟, elektroniniai laiškai, socialiniai tinklai.
Pradėdamas studijas nesibaimink, kad nieko nepažįsti, kai kiti turbūt jau turi tuntą draugų. Visiems šis gyvenimo etapas yra naujas ir visi yra toje pačioje situacijoje. Ją gali pakeisti – draugų, ypač tarp vyresnių studentų, geriausia dairytis kuo anksčiau ir kuo aktyviau. Nežinia, ar visi ryšiai išliks tvirti baigus studijas, bet antraisiais metais, kai daugelis jau bus susibūrę į savas kompanijas, juos megzti bus sunkiau.
Nesikraustyk lyg į Šiaurės ašigalį
Jei gyvensi bendrabutyje ar nuomosi butą su kitais, pasistenk susisiekti su būsimais kambario draugais ir aptarti, kas ką atsiveš. Kažin ar jums reikės dviejų muzikinių centrų.
Kraustydamasis nepadaugink daiktų – padėkos ir tie, kas viską temps į naują būstą, ir kambario draugai. Tikrai neprireiks visos spintos drabužių ar 20 sąsiuvinių. Vargu ar norėsi nuolat tvarkyti visą savo mantą, kuri nuolat tik gausės. Jei kažko nevilkėjai metų metus, kažin šį drabužį prisiminsi universitete. Jei nesiruoši studijuoti Šiaurės ašigalyje, pūkinės striukės ar kailinių tikriausiai neprireiks. Bet drabužių turėtų pakakti iki kitos kelionės pas tėvus ar skalbyklę turinčius artimuosius – ją rasite ne kiekviename bendrabutyje.
Nors su kambario draugais ilgai teks kartu gultis ir keltis, nesistenk tapti geriausiu jų bičiuliu. Pakanka palaikyti draugiškus santykius ir gerbti vienas kitą. Nestatyk žadintuvo kuo toliau, kad būtum tikras, jog atsikelsi, – kol išjungsi garsą, tebemiegantis kaimynas gali išsibudinti. Ir neklausykite muzikos visu garsu – ne kiekvienam turi patikti tavo skonis ar vidurnaktį nuo decibelų besikilnojančios lubos. Mes pirmo kurso pabaigoje ne vieną savaitę gyvenome lyg Cher koncerte – kaimynai niekaip negalėjo išjungti ar bent pritildyti jos „Believe‟.
Kalbėkis su kambario draugais, vos kyla koks nesusipratimas, kad jis neišaugtų į didesnį konfliktą. Su viena kambario drauge padarėme šią klaidą. Trečioji mėgdavo skolintis mūsų indus ir jų neišplauti (jau nekalbant apie saviškius). Žinia, bendrabutyje indų atsargos kuklios, tad norint nealkti tekdavo šį darbą atlikti pačioms. Vieną kitą sykį – nieko tokio, maža kodėl ji neapsišvarino, gal kur skubėjo. Bet kai atsitiktinumai virto kasdienybe, iš savo kampų stebėdavome augančią nešvarių indų stirtą. Ant jos lėkščių, puodų ir keptuvių pirmiausia „užlipdavo‟ ir mūsų indai. Likusios dviese palinkdavome prie stalo ir apžiūrinėdavome gausėjantį gyvulių ūkį – drozes, kaip vadindavome vaisines museles drozofilas. Taip nėsyk ir neliepėme bent mūsų indus palikti tokius, kokius rado…
Štai ką tokiais atvejais pataria CNN. Pragyvenus su kažkuo 18 metų, natūralu be atskiro prašymo imti to žmogaus, o gal ir ilgamečių draugų daiktus. Bendrabutyje ar nuomojamame bute tai nepriimtina, net jei kaimynai su kaimynais puikiai sutariate. Kad ir ko norėtumėte – puodelio, servetėlės ar užkandžio, visuomet paklauskite.
Vakarėlių nepraleisk, bet išsimiegok
Pabaigai – dar keletas praktinių patarimų. Duše maudykis su guminėmis šlepetėmis – kojų grybelis nėra maloniausias bendrabučio nutikimas.
Nevartok per daug kofeino, kad ir kaip viliotų juo kliautis per sesijas. Energijos gali gauti gerdamas pakankamai vandens, maitindamasis sveikai ir pakankamai miegodamas. Jei iki šiol virtuvę palikdavai mamai, kažin norėsi pats stoti prie viryklės, ypač bendrabutyje, todėl greičiausiai maitinsiesi pusgaminiais, traškučiais, sausainiais ir panašiu skrandžio balastu, tad gali tikėtis ne tik sveikatos problemų, bet ir antsvorio.
Kad ir kaip viliotų per naktį ūžiantys vakarėliai, studijuojant svarbu gerai išsimiegoti. Reikia pripažinti, kad dabar geriau pamenu ne paskaitas, o bendrabučio koridoriuje vidury nakties traukiamą himną, bet patikėkite – sėdėti migdančiai bubenančio dėstytojo paskaitoje nesudėjus nė bluosto yra didžiausia kankynė. Tačiau – kitaip ir negali būti – nepraleisk nieko įdomaus, ką organizuoja bičiuliai.
