Šunytę Striksę atvežė mums iš Vilniaus. Paskambino mamai draugė ir papasakojo, kad jos pažįstami turi skubiai išvykti į užsienį ir ruošiasi migdyti labai gražią šunytę. Na, ką gi... Kai išvydome tą „gražiąją“, aiškiai pamatėme buvusio smurto požymius: pabrukta uodega, vos kilstelėjus į viršų ranką, padarydavo balutę, visko bijojo.
Spėjame, buvo apie 8 mėn. amžiaus, bet jau pradėjusi vietomis žilti. Tokia perkarusi, kad atrodė lyg permatoma. Iki šiol paniškai bijo aukštų, žemo balso vyrų, tačiau per kelerius metus socializavome, tad dabar yra labai klusni, sargi, važiuoja su mumis į visus lauko festivalius, koncertus. Striksei pakeitėme vardą iš Strelkos, tiesiog norėjome lietuviškesnio.
Striksei pabėgus rugpjūčio mėnesį, šį rugsėjį sulaukėme vados šuniukų. Visus pavyko išdalinti mylintiems šeimininkams, tik su vienu labai nesisekė. Pirmą kartą jį grąžino po savaitės, nes buvo per aktyvus. Pavyko atiduoti kitai šeimai, su kuria palaikėme ryšį, lyg viskas buvo gerai, bet... Šuniukas, likęs vienas namie, labai staugdavo, tad kaimynai iškėlė ultimatumą. Šeimininkai paskambino, sako, nėra, ką daryti, reikės į prieglaudą vežti. Taip jis grįžo pas mus. Daugiau šunelio nebenorime traumuoti, tad pasilikome jį čia. Vis dėlto, kai namie yra kitų gyvūnėlių, ne taip liūdna ir šitam šuneliui porą valandų per dieną be šeimininkų praleisti.
Katinėlį Panką sužeistą, partrenktą automobilio, prieš 6 metus rado draugas. Buvo sulaužyta uodegytė ir viena koja. Veterinarai pasiūlė nebandyti statyti jos į vietą, tad ir liko toks klipatėlė. Bet katinėlis labai protingas: buvo net įsigudrinęs pats šaldytuvą atsidaryti, o pavykus išmesdavo kąsnelių ir kitiems gyvūnams. Deja, prieš maždaug metus susirgo auksiniu stafilokoku, tad kas 6 mėnesius turi gauti labai stiprius antibiotikus, tačiau nosies nenukabina ir tvirtai laikosi įsikibęs į gyvenimą.
Katinėlis Lietus pas mus tiesiogine prasme „įsimiaukė“. Per labai stiprią vasaros liūtį negalėjome miegoti dėl ne savu balsu miaukiančio katino, kurio balsas mus pasiekė net per dvi gatves. Mažas, šlapias pilietis tiesiog sėdėjo ant tvoros ir rėkė. Parsinešus namo, visiškai nebijojo žmogaus, iki dabar, vos prilietus, labai garsiai murkia.
Taigi, kai pas mus pateko, katinukai buvo visai mažulyčiai (poros mėnesių), mamulė Striksė – apie 8-10 mėnesių, o kai susigrąžinome hiperaktyvųjį Baksą, šiam buvo beveik 3 mėnesiai.
Visi gyvūnai sutaria puikiai. Katinas Pankas mėgsta visus vakarais prausti. Visko jie prikrečia, niekada namie neliūdna. Mažasis ypač mėgsta iš stalčių ištraukti ir paskanauti kojinių bei apatinio trikotažo. Katinas Lietus labai mėgsta kroviklių laidus, bet, ištepus juos citrinų sultimis, problema dingo. Iš ryto mūsų pagrindinis žadintuvas – Pankas. Atkakliausias budintojas, kokį galima rasti. Visi, išskyrus Lietų, mėgsta parpti ant lovytės, tad vakarais reikia visiems susitalpini, įsitaisyti.
VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ projekto „neBrisius.lt“ idėja užsikrėtė nuo Amerikoje vykusio „Why We Rescue“ ir, gavę idėjos autorių leidimą bei palaikymą, pradeda analogišką ilgalaikį projektą Lietuvoje. Projekto metu bus fotografuojami žmonės su augintiniais, priglaustais iš prieglaudų ar gatvės, talpinamos jų laimingos istorijos, kurios, tikimės, užkrės vis daugiau ir daugiau žmonių!
Beje, tapti projekto partneriais siūlyta ir gyvūnų globos prieglaudoms, tačiau joms gerosios praktikos sklaida nepasirodė svarbi.
Norinčius tapti projekto dalimi – pasidalinti istorija apie pasikeitusį gyvūnų gyvenimą patekus į Jūsų namus – prašome užpildyti anketą, ir mes su Jumis susisieksime.
Laimingų istorijų dalyviai (šeimininkai su augintiniais) bus fotografuojami penkiuose miestuose: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Mažeikiuose.
Taip pat prašome atsiliepti fotografus ir žmones iš kitų miestų, norinčius ir galinčius prisidėti prie projekto įgyvendinimo – fotografuoti arba padėti rengiant fotosesijas.
Prisijunk prie projekto „neBrisius.lt“! Dėl detalesnės informacijos kreipkitės el. paštu info@ggi.lt.