Viena iš jų stovėjo prie mano namų ir kiekvieną rytą gundė įsigyti megztinį. Kadangi man jau seniai norėjosi kažko panašaus, atkreipiau dėmesį. Prieš savaitę besilankydama Lietuvoje nusipirkau žurnalą. Varčiau ir matau tą pati megztinį. Tikrai tokį patį, tik kaina septyniais eurais didesnė!
Kol nematydavau kainų eurais, tingėdavau pasiskaičiuoti, o dabar štai – akis bado. Suskumbu ieškoti priežasčių, bet kadangi nesu ekspertė pardavimuose, rinkodaroje ar kaip tie dalykai vadinasi, galiu pasakyti tik tiek: mano minimas megztinis Lietuvoje kainuoja 33,30 €. Vokietijoje tą patį megztinį galima įsigyti už 25,99 €. Vienintelis į galvą šovęs paaiškinimas: eksporto išlaidos.
Megztukas – ispanų kompanijos, Vokietija yra arčiau Ispanijos, todėl ir kaina drabužio mažesnė. Tačiau teorija nepasitvirtina, nes Ispanijoje šis megztinis kainuoja tiek pat kiek Vokietijoje, kas reikštų, kad eksportavimas i Vokietiją nekainuoja nieko. Toliau nebesiknaisiojau internete.
Gal atsiras, kas paaiškins, kodėl taip yra, kodėl lietuviai gaudami triskart mažesnes algas už vokiečius, moka netgi daugiau, kas tai sprendžia ir pan.? Jaučiu skirtumą kiekvieną karta grįžusi – Lietuvoje žmonės saugo rūbus, džiaugiasi jais, ypač jeigu brangiai sumokėjo, jei firma žinomesnė, „nes nežinia, kada vėl galės sau leisti ką nors kokybiško“, o čia „skudurai“ mažai kam rūpi: dauguma vaikšto su „naikais“, „conversais“, jų nesaugo, neplauna, nes kai bus nebenešiojami – įsigys kitus.
Lietuvos naujoji sensacija „H&M“ čia labiau paauglių ir vargingesnių žmonių parduotuvė, kur niekas nesitiki kokybės ir apsiperka vienam sezonui. Mano bendradarbės iš kavinės mieliau renkasi „COS“ ar „& Other Stories“, kurios Lietuvoje dar nežinomos, bet galiu pasakyti, kad yra už „Mango“ ar „Zara“ brangesnės parduotuvės.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Norite papasakoti savo istoriją? Savo patirtimi galite pasidalinti žemiau arba el.paštu pilieciai@delfi.lt: