Kaip ir kiti nauji Vilniaus rajonai, Tarandė auga, plečiasi, čia statoma nemažai individualių ir sublokuotų namų, juose kuriasi šeimos su mažais ir jau ūgtelėjusiais vaikais. Nes, sako, Tarandėje gyventi gera. Nei mokyklos, nei vaikų darželio, anei parduotuvės Tarandėje nėra – užtat turim ežerą, žuvų rūkyklą ir televizijos studiją.
Kuo dar didžiuojamės? Ogi 52-ojo maršruto autobusu „Centras–Tarandė“ (šviesios atminties „mikriukus“ pamirškim – jie mirė ir yra palaidoti Vilniaus miesto savivaldybės, amžiną jiems atilsį…). O, jei tie „mikriukai“ imtų vienądien ir prisikeltų iš numirusiųjų! Tuomet tai tikrai patikėčiau, kad Tarandėje gyventi gera!
Mat tie du darbštūs 52-ojo maršruto autobusai, kurie iš kilnių paskatų paeiliui užsuka į šį garsų – nepabijokim to žodžio – užkampį, akivaizdžiai nepajėgūs užtikrinti padoraus ir oraus susisiekimo su kitais sostinės rajonais ar bent jau miesto centru. Aišku, būtų puiku, jei visi iki vieno Tarandės gyventojai, nusispjovę į skurdžią viešojo transporto pasiūlą, galėtų persėsti į nuosavus automobilius, o savo atžaloms, dar neįgijusioms teisės vairuoti, atseikėti kapšą pinigų susimokėti už taksi.
Deja, realybė kitokia: rytiniai ir popietiniai 52-ojo maršruto autobusai būna tiesiog sausakimši moksleivių (turėkite galvoje, kad daug mokinukų iki mokyklų stengdavosi pavėžėti tėvai!). Tačiau nuo rugsėjo 1-osios, vėl užsimojus „patobulinti“ 52-ojo maršruto autobuso tvarkaraštį, gimnazijų, esančių miesto centre, paprasčiausiai neįmanoma pasiekti tokiu laiku (9 val.), kokiu pageidautų gerb. miesto meras, kuris savo ruožtu užsimojo patobulinti gimnazijų darbo laiką. Net ir tai, kad nuo rugsėjo 1-osios turėtų dažniau važinėti 60-ojo maršruto autobusai, susisiekimą su miesto centru palengvintų tik nedidelei daliai Tarandės gyventojų, gyvenančių netoli automagistralės.
O gyvenantiems Tarandės gilumoj iki artimiausios 60-ojo maršruto autobuso stotelės tenka kulniuoti gerą pusvalandį. Dar pusė bėdos, jei šviesiuoju paros metu, o jei tamsoje? Juk Tarandės gatvė neapšviesta, o šaligatvių, matyt, nėra nė perspektyviniuose miesto plėtros planuose. O kam? Juk Tarandėje ir taip gyventi gera, argi ne?
Mielai sutiktume savo dukrą ir dar porą jos bendrakeleivių ryte mestelėti iki miesto centro – juk pakeliui. Deja, mūsų – o ir daugelio tėvų – darbo laikas prasideda valanda anksčiau nei pamokos gimnazijose. Tad mūsų dukrai ir kitiems iki gimnazinio amžiaus ūgtelėjusiems jos nelaimės draugams lieka trys pasirinkimai: 1) ankstesniu 52-ojo maršruto autobusu arba, jei pakeliui, kartu su tėvais automobiliu atvykti į pamokas valandą anksčiau, nei reikėtų, ir kantriai trainiotis aplink mokyklą, kol budėtojas teiksis atrakinti duris; 2) išvažiuoti vėlesniu 52-ojo maršruto autobusu, viliantis, kad žvaigždės bus palankios ir pavyks peršokti į kitą tinkamą autobusą (kuris, jei tikėtume grafiku, turi atvažiuoti po minutės, bet, kaip rodo karti patirtis, dažniausiai jau būna nuvažiavęs prieš dvi minutes) ir į mokyklą atvykti laiku; 3) kasdien sistemingai vėluoti į pamokas, tikintis, jog bus išduotos ilgalaikės pažymos, pateisinančios šį chronišką vėlavimą.
Aš būčiau linkusi rinktis 3 variantą, tačiau mano stropuolė dukra dėl to turi rimtų abejonių (...).
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
SĮ „Susisiekimo paslaugos“ direktoriaus pavaduotojos Modestos Gusarovienės komentaras:
„Džiaugiamės, kad keleiviai aktyviai teikia pastabas dėl viešojo transporto sistemos ir tokiu būdu padeda suformuoti jų lūkesčius bei poreikius atitinkančius tvarkaraščius. Iš straipsnio autoriaus nėra aišku, apie kokią mokyklą konkrečiai kalbama. 52 maršrute dirba 2 autobusai, kurių eismo tvarkaraščiai yra pritaikyti prie artimiausiuose rajonuose (Fabijoniškėse, Pašilaičiuose, Justiniškėse, Šeškinėje) esančių mokyklų pamokų tvarkaraščių. Dar liepos – rugpjūčio mėnesiais gavome prašymus iš mokyklų, kuriuose buvo prašoma priderinti 52 maršruto autobusų eismo tvarkaraščius. Pagal galimybes tą ir padarėme. Žinodami konkretesnes detales, galėtume pakomentuoti situaciją išsamiau.
Gavę konkrečius prašymus, pasiūlymus ar pastabas, visada juos analizuojame ir svarstome visas galimybes padėti. Viešojo transporto tvarkaraščių koregavimas ir pritaikymas prie pamokų tvarkaraščių mums yra įprasta praktika. Todėl labai skatiname gyventojus ir bendruomenes būti aktyviais ir išsakyti mums savo pasiūlymus. Tokiu būdu, atsiradus abipusiam bendravimui, galėsime pasiekti teigiamų rezultatų.“