Kino kūrėjas kviečia visus didžiausius fantastinio žanro gerbėjus ir komiksų mylėtojus pagaliau išvysti kino teatrų ekranuose labai populiarius JAV herojus, kurie duos garo visiems blogiukams, o kartu viso filmo rodymo metu linksmins ir neleis nuobodžiauti žiūrovams, atėjusiems pamatyti savo mėgstamų personažų.
Apie ką mes čia…
Visi didžiausi galaktikos galvų medžiotojai turi vieną tikslą – sugauti žinomą vagį, vadinantį save Žvaigždžių valdovu, kuris pavogė itin vertingą relikviją – sferą. Medžiojamas pusiau žmogus, pusiau ateivis net nenutuokia, kokią galią turi savyje tas daiktas, dėl kurio jis ir pateko į nemalonę.
Didžiuliu laimikiu, skiriamu už Žvaigždžių valdovo galvą, susidomėjo ne itin draugiškai nusiteikęs duetas – Grūtas bei Roketas. Vagis pateko ir į Gomoros, kuriai įsakyta pavogti sferą ir nugabenti pas galingiausią padarą visoje galaktikoje, akiratį. Taip ir susipažįsta tie, kuriuos ateityje visi vadins Galaktikos sergėtojais.
Kūrinio vidus
Kiekviena nauja „Marvel“ studijos komiksų ekranizacija – iššūkis ne tik šioje srityje pelningiausiai pasaulio kompanijai, bet ir jos gerbėjams. Paskutiniais metais kiekvienas filmas, sukurtas komiksų motyvais, galėjo pasigirti ne tik gerais specialiaisiais efektais, bet ir visai padoriu siužetu. Žinoma, tokie prekių ženklai kaip „Geležinis žmogus“, kurio didžiausia sėkme galime įvardinti Roberto Downey Jr. pasirodymą, nustumia pasakojimą į antrą planą.
Prisiminkime vien apgailėtiną didžiausio Tonio Starko priešo interpretaciją – Mandariną. Kad ir kaip bebūtų, antrasis „Kapitonas Amerika“ ir „Toras“ viršijo visus lūkesčius. Pasibaigus pirmajai „Keršytojų“ fazei, viskas pakrypsta ties antrąja, žymiai efektingesne faze, jai priklauso ir dabar aprašomas kūrinys. Kitais metais vasaros kino sezoną balandžio 25-ąją dieną atidaro antroji „Keršytojų“ dalis, nuo kurios prasidės trečios ir finalinėes fazės darbai.
Iš pirmo žvilgsnio „Galaktikos sergėtojai“ – tai beveik niekuo neišsiskirianti „Keršytojų“ alternatyva, kur veiksmas perkeliamas iš Žemės planetos į visatos prieigas. Suburiama nepraustaburnių visažinių, pasikliaujančių savo jėgomis, komanda, kuri stos akis į akį su didžiausiais nedorėliais, norinčiais užvaldyti visus įmanomus galaktikos kampelius. Deja, tai tik iliuzija. Abi super-didvyrių komandos (šiuo atveju – antididvyrių) turi visiškai kitokių tikslų.
Jeigu „Keršytojus“ suburia Nikas Fiuris (ir tai yra dalis grandiozinio plano, norint apsaugoti planetą), tai „Sergėtojai“ savo nuožiūra priima galaktikai svarbius sprendimus ir patys petys į petį stoja į kovą su tarpgalaktiniais niekšais. Komiksai – irgi skirtingo pobūdžio.
„Galaktikos sergėtojai“ – unikalus filmas, kuriame humoras sudaro beveik 90 procentų viso veiksmo. Jau nuo pirmų filmo minučių pradedama brukti žiūrovui humoro perpildytas scenas, kuriose nerasime banalių ir neskoningų epizodų. Vien ko verta alegorija apie Keviną Baconą ir jo kultinį filmą „Pamišę dėl šokių“, tapusio akivaizdžiu pasišaipymo įrankiu filmuose ar televizijos serialuose. Iš vienos pusės akivaizdžiai matome klišines filmo scenas, iš kitos – meistrišką tų scenų pateikimą, todėl juostą galime vertinti kaip tikrą fantastinę veiksmo komediją, kuri nepabosta nė akimirką.
Filme gausu įvairiausių herojų, tačiau svarbiausiu tampa ne „Galaktikos sergėtojų“ būrys, bet pagrindinis tiek šios visatos herojų, tiek Žemės didvyrių, pasivadinusiu „Keršytojais“, priešas. Kalbama apie pagrindinį trečios „Keršytojų“ dalies antagonistą Tanosą. Pirmą kartą jį buvo galima pamatyti pirmojo „Keršytojų“ filmo pabaigoje. Šioje juostoje jau galime susidaryti nuomonę apie visos galaktikos siaubą, todėl pokalbiai apie jo galią netyla viso filmo metu. Atmetant šį veikėją, žinoma, didžiausią žiūrovų dėmesį patraukia būtent pagrindiniai antiherojai. Ryškiausias iš jų yra puikaus humoro nestokojantis Žvaigždžių valdovas, kuris tampa alternatyva Toniui Starkui.
Bebaimis, sarkastiškas ir kupinas ironijos herojus atsakingas už kokybiškai vystomą linksmąją filmo pusę. Nenutolsta nuo jo ir Roketas. Pykčio priepuoliais gyvenantis graužikas, besibičiuliaujantis su vieną frazą teištariančiu medžiažmogiu Grūtu – viso filmo talismanas. Moteriškos lyties atstovė neparodo nieko išvaizdaus ar įsimenančio, nedemonstruoja jokių charakterio savybių, kurios būtų patrauklios. Gomora – vienas iš prasčiausių, neturinčių charizmos veikėjų.
Draksas – visiškai kvailas, tačiau geros širdies, trokštantis keršto galiūnas, kurio priešprieša kitiems suburia šią neįtikėtina komandą. Visi jie sudaro kompaniją, kuria neįmanoma nesižavėti. Iš tikrųjų „Sergėtojų“ komanda atrodo geriau už žinomiausių „Marvel“ didvyrių sąjungą juostoje „Keršytojai“. Ką gi, teks laukti 2017 metų, kad būtų galima vėl juos pamatyti. Na, arba nepagailėti pinigų ir dar kartą nueiti į kiną.
Veiksmo filme apstu, todėl tiek herojų dvikovų scenos, tiek kosminių laivų muštynės ne tik pritrauks prie ekrano, tačiau ir leis pasitelkti fantaziją, kuri nenumaldomu greičiu perkels į visų įvykių epicentrą, kad taptume filmo dalyviais. Toks filmo pateikimas užburia, ypač jeigu esi komiksų ir panašios stilistikos filmų gerbėjas. Taip pat filmo metu sužinosime ir apie kai kurių relikvijų kilmę, todėl šią juostą galime pavadinti pagalbiniu „Marvel“ visatos įrankiu, leidžiančiu suprasti tam tikrus įvykius ir jų seką chronologine tvarka.
Filmą galima apibūdinti kaip mūsų laikų „Žvaigždžių karus“, sprendžiant iš pasakojamoje istorijoje naudojamų principų ir iš kosmoso tematikos įvairovės, kurios buvo galima pasigesti nuo trečios žinomos sagos pasirodymo dalies. Lauksime tęsinio, kuris, tikėkimės, bus stipresnis ir dar išradingesnis nei originalas.
Techninė juostos pusė
„Marvel“ nebūtų „Marvel“, jeigu neinvestuotų į savo projektą didelių pinigų, todėl ties specialiaisiais efektais pasidarbuota išties nuostabiai. Pastaba apie „Žvaigždių karus“ buvo itin taikli. Mačiusieji filmą pritars. Spalvingas, niūrus, o kartu ir toks paslaptingas naujai sukurtas pasaulis yra apgaubtas puikia trimate erdve, kurios vaizdas įtraukia nuo pirmų filmo scenų. Taip, šiuo atveju 3D pateisina savo vardą. Efektingas specialiųjų efektų bumas, lendantis iš ekrano ribų, suteikia šiam nuosabiam žanro astovui šarmo.
Operatorius filmo metu irgi nesnaudžia. Pateikiamos vizualiai gražios ir adrenalino kupinos veiksmo scenos su kine taip mėgstamu priartinimu. Prisiminkime prieš metus pasirodžiusį „Žmogų iš plieno“, kuriame kameros darbas detaliai pateikė ne tik filmo herojus, bet ir itin kruopščiai atskleidė rodomas vietoves. Kiekvienoje scenoje galima atrasti kažką nematyto ir naujo, todėl filmas dar labiau įtraukia į save. Pažinti kažką naujo visada smagu.
Muzika filme muša visus šiųmetų rekordus. Tokio nuostabaus garso takelio seniai nebuvau girdėjęs. Žinoma, kalbama apie dainas, o ne vien muzkines kompozicijas. Galime išgirsti tokius hitus kaip grupės Jackson 5 daina „I want you back“, Davido Bowie „Moonage Daydream“, Blue Swede „Hooked on a Feeling“ ar Redbone „Come and Get Your Love“. Kiekvienas iš šių kūriniu puikiai tiko tam, kad sukurtų lengvą ir šiek tiek pamišusią filmo atmosferą.
Vaizdo ir garso montažas – be priekaištų. Filmas ir jo veiksmas pateiktas tokiu būdu, kad intriga išlaikoma iki pabaigos, o įspūdingiausiose veiksmo scenose sprogimai, susidūrimai su priešais ir efektingai atrodančios gaudynės, sustiprintos garsu, suteikia filmui tokios galios, kuri reikalinga tam, kad pakerėtų žiūrovą.
Aktorių kolektyvinis darbas
Televizijos serialų aktorius Chrisas Prattas net didžiausiose savo svajonėse negalėjo pagalvoti, kad ateis tokia diena, kai jis taps vienu geidžiamiausių pasaulio aktoriumi. Po „Galaktikos sergėtojų“ pasirodymo, jis atgimė kaip tikra žvaigždė. Nenuostabu, juk kitais metais jo laukia ne mažiau vertingi projektai. Tačiau neužbėkime įvykiams už akių ir sutelkime visą dėmėsį į šį filmą.
Akivaizdu, kad Chrisas turi didžiulį talentą, todėl jo įkūnytas Žvaigždžių valdovas juostoje atrodo puikiai. Kiekvienas gestas priverčia nusišypoti. Tokį pat jausmą buvo galima pajusti bežiūrint į Tinio Starko atlikėją – Robertą Downey Jr. Didelė pagarba turi būti juntama aktoriui ir už tai, kad jis dėl šio vaidmens numetė nemažai svorio ir iš pliuškio tapo labai patraukliu ir sportiškai atrodančiu vyru.
Zoe Saldana jau eilinį kartą pasirodo tokio pobūdžio filmuose, tačiau jos kaip aktorės progresas sustojo vietoje ir nepajuda jau penkerius metus, nuo to laiko, kai į kino ekranus įžengė pelningiausias visų laikų filmas „Įsikūnijimas“. Gomoros paveikslas, kurį užguožė visi kiti filme pasirodantys herojai – šaltas ir tiesiog neįdomus.
Žinomas imtynininkas Dave‘as Bautista, nors ir nepasižymėjo aktoriniais sugebėjimais, savo brutalumu ir išvaizda atpirko visus minusus, atsiradusius dėl silpno personažo įkūnijimo. Galbūt ateityje jis susilauks tokios pat sėkmės kaip jo kolega iš ringo – Dwayne‘as „Uola“ Johnsonas.
Kiti komandos nariai žiūrovų teismui pasirodė kaip kompiuterizuoti veikėjai, tačiau juos įgarsino aktoriai, kurių balsai kiekvienam suteikė išskirtinio žavesio. Roketą įgarsinęs Bradley‘is Cooperis pasistengė iš peties, perteikdamas nesustabdomą graužimą, o Vinas Dieselis gavo patį išskirtiniausią vaidmenį – Grūtą. Šis veikėjais nepasižymėjo labai taiklia iškalba, todėl viso filmo metu tebuvo galima išgirsti vieną vienintelę frazę – „Aš esu Grūtas“. Toks tandemas filmui suteikė labai daug energijos.
Juostą papildė ir Kolekcionerių įkūnijęs Benicio Del Toro, kurio personažą dar ne kartą bus galima pamatyti „Marvel“ komiksų ekranizacijose. Taip pat pirmą kartą buvo galima susipažinti su Tanoso balsą pasiskolinusiuoju Joshu Brolinu. Tarp kitų aktorių buvo galima pamatyti ir Djimoną Hounsou , Johnas C. Riley‘is bei Glenn Close.
Verdiktas
„Galaktikos sergėtojai“ – tai vienas iš geriausių studijų „Marvel“ ir „Disney“ bendradarbiavimo vaisių, kuriame susipina daugelis patrauklių žiūrovo akims kino žanrų. Filme daug nepriekaištingų specialiųjų efektų, jame veikia nenuilstanti antiherojų komanda, kurios nuotykius galima įvardyti kaip naujųjų laikų „Žvaigždžių karus“, pritaikytus įvairaus amžiaus kino mylėtojams, juosta pastatyta pagal puikų scenarijų.
Scenarijus ir siužetinės linijos pateikimas – 9/10
Techninė juostos pusė – 10/10
Aktorių kolektyvinis darbas – 8/10
Bendras vertinimas: 9/10