Antrajame prezidento rinkimų ture, kuris įvyko birželio 14 dieną, varžėsi buvęs Afganistano užsienio reikalų ministras Abdullah Abdullah, laimėjęs pirmajį turą, kuriame surinko 45 procentų rinkėjų balsų, ir buvęs Pasaulio banko ekonomistas bei 2002-2004 metai užėmęs Afganistano finansų ministro pareigas Ashraf Ghani Ahmadzai, gavęs 31 procento afganistaniečių palaikymą pirmojo balsavimo metu.
Gana netikėti buvo antrojo turo rezultatai, kurie į priekį išvedė Ashraf Ghani Ahmadzai, jis preliminariai paskelbtais duomenimis surinko 56,44 procentus, o pirmojo turo nugalėtojas gavo 43,56 procentus balsų. Vis dėlto dar prieš skelbiant preliminarius rezultatus Abdullah Abdullah pranešė apie galimus didelio masto rinkimų rezultatų skaičiavimo pažeidimus ir pareiškė savo apsisprendimą nepripažinti jų.
Ahmadzai, atsakydamas į savo varžovo poziciją, atmeta visus įtarimus galimu balsų klastojimu ir kaltina Abdullah neramumų kurstymu. Tokia situacija stipriai apsunkima visos šalies trasformacijos procesus, kuriais norima sukurti stabilią, demokratiniais pamatais pagrįstą valstybę. Šie prezidento rinkimai yra Afganistano demokratijos išbandymas ir gali nulemti valstybės ateitį.
Dar prieš pirmąjį prazidento rinkimų turą buvo plačiai kalbama apie afganistaniečių ribotas galimybes pasirinkti tinkamą kandidatą dėl žemos politinės savimonės, gentiškos visuomenės prigimties. Taip pat vienas iš svarbiausių klausimų diskusijose apie ateinančius rinkimus tapo saugumas. Buvo tikimasi, kad Talibano teroristinė grupuotė, kuri kontroliuoja kai kurias šalies provincijas, stengsis sužlugdyti rinkimus aktyvindama išpuolius. Tačiau pirmasis rinkimų turas vyko palyginti saugiai, su nedideliais išpuoliais prieš rinkimų organizatorius. Keletas rinkimų apylinkių Talibano kontroliuojamose teritorijose nebuvo atidaryta, bet reikia pripažinti, kad rinkimai vyko sklandžiai.
Afganistano žmonės po pirmojo turo šventė galimybę dalyvauti rinkimuose ir optimistiškai žvelgė į galimus jų rezultatus. Afganistaniečiai po šių rinkimų tikisi permainų, kurios paliestų jų kasdienį gyvenimą, pagerintų gyvenimo sąlygas ir stabilizuotų valstybę. Komplimentus žarstė ir pasaulio politikos veikėjai, kurie sveikino Afganistaną, žengiantį demokratijos keliu. Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Barackas Obama pirmojo turo metu rinkimus pavadino istoriniu įvykiu viso Afganistano istorijoje ir lūžio tašku demokratiško Afganistano ateities perspektyvoms. Tą parodo ir jau minėti pirmojo rinkimų turo rezultatai, kurie į antrąjį turą išvedė Abdullah Abdullah ir Ashraf Ghani Ahmadzai, kurie, nors ir turi skirtingas valstybės ateities vizijas, tačiau daugeliu klausimų galima atrasti sąlyčio taškų.
Jie abu yra priešiškai nusiteikę Talibano atžvilgiu, kartu kritikuoja esamą prezidentą Hamid Karzai dėl pozicijos nepasirašyti dvišalio saugumo susitarimo su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis. Taip pat abu kandidatai akcentuoja tolimesnės tarptautinės bendruomenės pagalbos svarbą kuriant naują Afganistaną. Todėl iš to galima spręsti, kad Afganistano žmonės siekia naujovių ir saugumo užtikrinimo, o platesne prasme šie rinkimai valstybėje yra matomi, kaip dar vienas žingsnis, vaduojantis iš konfliktuose paskendusios ir žlugusios valstybės įvaizdžio.
Jau po antrojo turo balsavimo ir dar prieš jį Afganistane buvo jaučiamas populiacijos susiskaldymas į dvi stovyklas, palaikančias skirtingus kandidatus užimti valstybės vadovo kėdę. Birželio 14 dieną įvykęs antrasis turas vyko panašiai kaip ir pirmasis, be didesnių teroritinių grupių išpuolių ar neramumų. Vis dėlto didelės šventės šį kartą nebūta, Afganistano žmonės išliko gana santūrūs laukdami rinkimų rezultatų, kurie turėjo preliminariai būti paskelbti liepos 2 dieną.
Rinkimų rezultatų laukimą sudrumstė Abdullah Abdullah, pareikšdamas, kad rinkimų antrojo turo metu buvo sistemiškai klastojami balsai ir jis atsisako pripažinti rinkimų rezultatus, kokie jie bebūtų, bei atšaukė savo atstovus iš Nepriklausomos rinkimų komisijos. Taip pat Abdullah rinkimų štabas paviešino garso įrašą, kuriuose galimai yra įrašytas vieno iš rinkimų komisijos nario pokalbis su kariuomenės pareigūnu, kurio metu kalbėta apie nurodymus klastoti balsavimo rezultatus. Rinkimų komisijos narys, Zia-ul-haq Amarkhil, kurio pokalbis, manoma, yra užfiksuotas garso įraše, atsistatydino. Nepaisant to, anot Abdullah Abdullah, šie rinkimų rezultatai buvo suklastoti ir negali būti pripažinti.
Atsakydamas Ashraf Ghani Ahmadzai kaltina Abdullah Abdullah nestabilumo ir nesantaikos kurstymu bei išreiškia politinio dialogo būtinybę sprendžiant susidariusią situaciją. Tuo pačiu neprikolausoma rinkimų komisija skelbia, kad sistemingo klastojimo ar balsų rezultatų falsifikavimo nėra užfiksuota, tačiau po preliminarių rezultatų paskelbimo, kuris buvo atidėtas liepos 8 dienai, iki oficialių rezultatų paskelbimo likus dar dvejoms savaitėms komisija atliks detalius galimų rinkimų pažeidimų tyrimus.
Tokia situacija gali smarkiai sutrikdyti visą Afganistano atstatymo procesą ir šalies ateitį. Pirmiausia, dviejų kandidatų priešprieša sukelia tokį pat grįžtamąjį ryšį ir visuomenėje, kuri yra gana susiskaldžiusi etniniu atžvilgiu, o konfrontacija palaikant vieną ar kitą kandidatą tik dar labiau įkaitina visuomenės nuotaikas. Taip pat reikia atkreipti dėmesį į afganistaniečių lūkesčius prieš šiuos rinkimus. Lūkesčiai sulaukti permainų ir geresnio gyvenimo yra pakeičiami susiskaldymu bei politine konkurencija, kuri gali žymiai padidinti nusivylimą valstybės demokratizacijos procesu. Tai yra palanku Talibano teroristinei grupuotei, kuri prasidėjusios politinės krizės fone įvykdė teroristinį išpuolį, kurio metu susisprogdinęs mirtininkas nusinešė dviejų policijos pareigūnų, keturių civilių ir dešimties NATO karių gyvybes. Politinei krizei gilėjant galima tikėtis aktyvių Talibano veiksmų, siekiant didinti valstybės nestabilumą ir menkinti afganistaniečių pasitikėjimą valstybine valdžia bei demokratiško Afganistano vizija.
Jungtinės Amerikos Valstijos, Jungtinės Tautos ir kitos tarptautinės organizacijos yra išreiškusios susirūpinimą dėl politinės krizės plėtojimosi Afganistane, tačiau kol kas lieka neutraliais stebėtojais. Tarptautinė bendruomenė tikriausiai laukia galutinių ir oficialių prezidento rinkimų rezultatų, o iki tol siekia išlaikyti stabilumą, išvengiant kraštutinumų bei skatinant dialogą tarp abiejų kandidatų konstruktyviai spręsti susidariusią situaciją. Su tokia misija penktadienį į Afganistano sostinę Kabulą vyksta JAV Valstybės Sekretorius Johnas Kerry, kuris tikisi susitikt su abiem kandidatais ir numalšinti aistras. Visgi jeigu politinė krizė tik gilės galima laukti ir Jungtinių Tautų įsikišimo atliekant nepriklausomus tyrimus, apie kurių galimybę nė vienas iš kandidatų nepasisakė neigiamai.
Didėjanti politinė krizė yra dar opesnė žiūrint iš platesnio konteksto, kuriame Jungtinės Amerikos Valstijos kartu su sąjungininkais yra įsipareigojusios išvesti savo pajėgas iš Afganistano iki šių metų pabaigos. Jei ši krizė iškils iki visuomeninių neramumų, kurie gali persiristi ir į smurtinius ginkluotus susirėmimus, tokiu būdu Jungtinių Amerikos Valstijų 13 metų darbas stabilizuojant Afganistaną būtų beveik lygus nuliui.
Šie prezidento rinkimai Afganistane be jokios abejonės yra istoriniai ir gali paskatinti valstybės demokratizaciją, tačiau yra galimybė, kad iškilęs politinis konfliktas suskaldys valstybę bei išprovokuos ginkluotas kovas. Yra beveik akivaizdu, kad tarptautinė bendruomenė, o pirmiausia Jungtinės Tautos, turės prisiimti tarpininko vaidmenį sprendžiant šią politinę krizę, nes abu kandidatai nėra linkę pripažinti vienas kito ambicijų.
Pirmasis demokratiškas valdžios perėjimas Afganistane priklausys nuo kandidatų gebėjimo sudaryti konstruktyvų dialogą, afganistaniečių kantrybės ir laipsniško demokratizacijos proceso suvokimo, tiek nuo tarptautinės bendruomenės pastangų, kad Afganistano prezidento rinkimų šventė netaptų giliomis demokratijos pagiriomis.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!