Lietuvos juodųjų dėmių žemėlapyje – klaidos?

Nežinau, iš kokių duomenų kelių direkcija sudaro savo juodųjų dėmių žemėlapius, tačiau žinau, iš ko juos sudaro Vilniaus savivaldybė. Iš policijos pateiktų duomenų.

Vizualizavau 2014 metų 5 mėnesių policijos pateiktą informaciją ir matau, kad tai yra niekieno neprižiūrimas šiukšlynas. Policija tiesiog nesilaiko savo komisaro įsakymų ir daro, ką tik nori, ir ne tiksliai nurodo koordinates, kaip to reikalauja įsakymo 2.4 punktas: „eismo įvykių ir administracinių teisės pažeidimų padarymo vietų koordinatės tikslinamos registre pagal GPS parodymus, jei į jį automatiniu būdu buvo perkeltos netikslios šių vietų  koordinatės  iš  Policijos  registruojamų  įvykių  registro  arba  jos  neatitinka  šio  įsakymo 2.5 punkte nurodyto formato“.

Ką veikia pagal įsakymo 3 punktą vykdymo kontrolę privalantys atlikti Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Viešosios policijos valdyba ir Lietuvos kelių policijos tarnyba, apskritai neaišku (Komisaro įsakymas Nr. 5-V-45 patvirtintas dar 2012 m. sausio 18 d., o patikslintas – 2013-12-09).

Duotoje nuorodoje įsijungus sluoksnį „Žuvę“ matosi, kad net įvykių su aukomis nesugebama tiksliai koordinuoti. Švariausiai atrodo Telšių rajonas, mat visus įvykius, kur buvo žuvusiųjų, pažymėjo kaip įvykusius Tauragės rajone. Jonavos, Plungės, Alytaus savivaldybės taip pat neatsilieka. Neįsivaizduoju, kaip jie pažymės juodąsias dėmes, kai įvykio koordinatės neteisingos, o laukai apie vietovę ir adresą rodo nulius.

Mane kaip dviratininką labai domina įvykiai Baltijos jūroje šalia Juodkrantės. Policijos duomenimis net ten formuojasi juodoji dėmė.

Kiekvienai savivaldybei priskirtus eismo įvykius žymintys burbuliukai yra skirtingų spalvų, tad kituose sluoksniuose matosi, kaip „tiksliai“ yra suvedamos ne tokios reikšmingos avarijos.

Pasididinus žemėlapį matyti, kad dažniau yra nurodomi šalia esančių pastatų adresai, o ne tikslios eismo įvykio koordinatės kaip to reikalauja Komisaro įsakymas. Su tokio tikslumo duomenimis automatizuotai sužymėti juodųjų dėmių neįmanoma, o rankiniu būdu darbas yra arba neatliekamas, arba jo tikslumo patikrinti neįmanoma.

Pavyzdys – patikrinus Vilniaus savivaldybės pateiktą juodųjų dėmių žemėlapį paaiškėjo, kad pusė eismo įvykių, kur žuvo žmonės, net nepažymėti. Tad kokio tikslumo galima tikėtis iš kitų, mažiau reikšmingų eismo įvykių atvaizdavimo tikslumo ir kaip tą informaciją patikrinti?

Jei policija savo administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro (ATPEĮR) duomenis (be asmens duomenų) skelbtų viešai, ši betvarkė jau seniausiai visuomenės būtų pastebėta, o lėšos kelių saugumo gerinimui galbūt būtų skiriamos tam, kam jų labiausiai reikia, o ne toms statistiškai nereikšmingoms vietoms, apie kurias spauda dažniausiai rašo. Kaip pavyzdį galima paminėti Vilniuje esančią Molėtų-Skersinės sankryžą, kurioje, lyginant su kitomis kritinėmis Vilniaus sankryžomis, įvyksta labai mažai įskaitinių įvykių, tačiau apie ją spauda rašo dažnai. Sankryžą ruošiamasi rekonstruoti, kai tuo tarpu avaringiausia Vilniaus Laisvės pr. - Narbuto g. sankryža net nejudinama.

Tokie žemėlapiai turėtų būti vieši ir laisvai prieinami visuomenei, kad piliečiai galėtų lengvai pasitikrinti, kokioje aplinkoje jie gyvena. Neabejoju, kad informacija neskelbiama ne vien dėl biurokratų kompiuterinio neraštingumo, bet ir bandant nuslėpti priimamų sprendimų iracionalumą. Būtų viešai prieinami duomenys – visuomenė uždavinėtų „nepatogius“ klausimus. Valstybės tarnautojams tai tebūtų papildomas galvos skausmas, o alga nuo to gali net sumažėti. Graudu.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!