- Kodėl nusprendėte keliauti būtent į Kiprą? Juk yra begalybė kitų salų, kur lygiai taip pat karšta.
- Kipras - angliakalbė šalis. Norėjau „prasilaužti“ su anglų kalba, taip pat pasitaikė pažįstamas, kuris dirbo įdarbinimo agentūroje Kipre, taigi jis man ir pasiūlė tinkamą darbo galimybę.
- Kai atvykote į Kiprą, kuo jis labiausiai jus sužavėjo?
- Aišku, geru oru ir nuolat saulėtu dangumi, na, o paskui - maistu.
- Girdėjau kad Kipre užsienietėms merginoms dėmesio netrūksta, ar tai tiesa?
- Tiesa. Manau, visose šalyse atvykusioms moterims skiriama nemažai dėmesio. Dažniausiai atrodome kitokios, dėl to - patrauklesnės. Bet ir patys kipriečiai yra išlepinti. Čia, saloje, juk didelė moterų kaita. Jų (moterų) čia vienišų ir ieškančių nuotykių daug atvyksta...Taip kad, manau, visada kipriečiai bando užmesti kabliuką.
- Gal galėtumėte šiek tiek papasakoti apie kipriečių kultūrą, jų charakterį?
- Čia daug kultūrų iš visų žemynų susipynę, ne veltui Kipro sala geografiškai - per vidurį tarp žemynų. Vis dėlto, labiausiai charakterio bruožai valdo kipriečius. Jie mano, kad yra patys gražiausi, šilčiausi žmonės, laimingiausi ir t.t. Pasitikėjimo savimi netrūksta. Dėl to kartais greitai užsiplieskia konfliktai su kitataučiais.Tačiau iš esmės jie yra geros širdies, visada tave pamaitins ir išgelbės sudėtingoje situacijoje. Jei dar apie kultūrą, tai Kipre kultūros paveldas buvo ilgai nevertinamas, daug visko sugriauta ir šalis padaryta turistine , šiuo metu jaučiu, kad saloje vėl atgyja senosios tradicijos bei bandoma išsaugoti dar nesugriautus paminklus.
- Kiek metų jūs jau gyvenate šioje saulėtoje saloje?
- 4 metus.
- Tai gal jau spėjote išragauti visus šios šalies tradicinius patiekalus?
- Tikrai ne. Kiekvienas rajonas pasižymi savo virtuve, augančiais vaisias, daržovėmis ir gaminamais saldumynais.
- Jei ne paslaptis, kaip užsidirbate pinigų išgyvenimui šioje mažytėje saloje?
- Dirbu įdarbinimo srityje.
- Gal galėtumėte papasakoti plačiau?
- Įdarbinu lietuvaičius, lenkus, slovakus, bulgarus ir kitus, norinčius dirbti Kipre vasaros sezonui. Darbas dažniausiai prasideda nuo balandžio mėnesio ir tęsiasi iki lapkričio mėnesio pabaigos. Daugiausiai ieškomos padavėjos (padavėjai), barmenės (barmenai), vyriausi vyrėjai bei jų padėjėjai, kambarinės, valytojos. Darbdaviai suteikia (dažniausiai) apgyvendinimą ir maitinimą. Manau, sąlygos neblogos, tačiau yra pliusų ir minusų.
- Kokie tie pliusai ir minusai būtų?
- Na, bėda tame, kad pirmosios dvi savaites neapmokomos, kadangi tuo metu vyksta darbo apmokymai, mažokai laisvų dienų (2 arba 4 per mėnesį), tačiau darbas dažniausiai trunka 9 valandas. Kitas dalykas, kuris visiems atvykusiems užkliūna, – kipriečių charakteris. Jų temperamentas yra ne europietiškas, o labiau pietietiškas, todėl labai greitai „užsiliepsnoja“, beje, jie save laiko geriausia tauta, todėl į kitus žiūri iš aukšto.
Kita vertus, mano asmeninė patirtis parodė, kad iš pradžių atgrasūs dalykai yra lengvai pakeičiami. Atlyginimas gal ir mažesnis, bet Viduržiemio jūros saulėtas paplūdimys visus metus suteikia daugeliui nemažą pasitenkinimo jausmą, darbo grafikai sudėliojami taip, kad yra galimybė valandai ar kelioms viduryje darbo dienos nueiti iki šalimais esančio paplūdimio ir pasilepinti saulės spinduliais. Tiems, kam įdomus naktinis gyvenimas, čia jis prasideda tik visiems pabaigus darbus. Tiek turistai, tiek darbuotojai gali atsipalaiduoti visą savaitę, nuo pirmadienio iki sekmadienio (netoliese yra viena iš didžiausių pasilinksminimų „sostinių“ Agia Napa, kurioje vyksta tokie vakarėliai, kokius terodo filmuose).
- Kokias vietas pasiūlytumėte aplankyti atvykusiems į Kiprą?
- Pirmiausia noriu patarti, kad nesivadovautumėte gidais, nes daug kas nupasakota kitaip nei atvažiavus į vietą. Man gražiausios vietos yra šios - Kipro turkiška dalis, Karpasia iškyšulys, vertas vienos dienos kelionės, nerealūs Ala Nidos paplūdimiai, padidinti 10 kartų, laukiniai asiliukai, bažnyčios, virtusios mečetėmis ir t.t.
Limasolis – gražus miestelis su menišku senamiesčiu. Kartais jame prisimenu Vilniaus kavinių kultūrą, bet tik kad kiprietiškai.
Nikosija – miestas padalintas dviejų – turkų ir kipriečių. Per 1 minutę galima kirsti sieną pėsčiomis. Reikia tik pasą ar ID kortelę turėti su savimi. Kalnai taip pat nuostabus!
- Gal kažką norėtumėte palinkėti DELFI skaitytojams?
- Ačiū už dėmesį ir iki susitikimo Kipre (tiek ieškant darbų, tiek atostogaujant)!