Klimatas (aplinka) nėra šiaip terminas, lozungas ar šūkis, jis apibrėžia šešis organizacijos vidaus darbo aspektus:
1) Laisvė spręsti problemas - koks savarankiškumo laipsnis suteikiamas organizacijos nariams;
2) Atsakomybės pojūtis – kiek asmeninės atsakomybės prisiima organizacijos nariai;
3) Darbo standartai – kaip organizacijoje atliekamas darbas;
4) Skatinimo / atlygio sistemos efektyvumas – kaip ir kokia elgsena skatinama organizacijoje;
5) Misija ir vertybės – kaip organizacijos nariais juos supranta;
6) Įsipareigojimas bendram tikslui.
Priverstinis stilius (angl. coercive leader) – toks vadovas remiasi baime – „daryk kaip sakau, arba eik lauk“. Šis lyderis imasi atsakomybės, ir jam nereikalinga kitokia nuomonė. Šis lyderystės stilius labiausiais niokoja organizacijos klimatą: augant baimei, klimatas organizacijoje blogėja. Tačiau negalima sakyti, kad tokie lyderiai nereikalingi – jie yra pakankamai efektyvūs esant krizinei situacijai. Jeigu organizacija turi rimtų bėdų, priverstinio stiliaus vadovas gali būti tinkamas kandidatas. Tačiau pravartu atsiminti, kai tik krizė pasibaigia, tokio lyderis naudojama prievarta, sukuria naujas krizes.
Autoritetinis stilius (angl. authoritative leader) - šis vadovas geba aiškiai, suprantamai ir patraukliai nusakyti misiją, ir taip sukelti žmonių entuziazmą. Jis savo sekėjams nurodo aiškų kelią, eliminuodamas painiavą ir kitus neaiškumus, būdingus daugeliui organizacijų. Tokio lyderio sekėjai stipriai įsipareigoja bendram tikslui, todėl organizacijoje nėra antklodės tampymo į save. Šis lyderystės stilius labiausiais koreliuoja su organizacijos rezultatais. Autoritetu paremtos elgsenos gerina klimatą. Vizionieriaus stilius ypač praverčia ir yra reikalingiausias, jei organizacijai reikia naujos vizijos ar vienijančio tikslo.
Bendradarbiaujantis stilius (angl. affiliative leader) – pozityvių santykių meistras. Kadangi sekėjams toks lyderis patinka, jie yra lojalūs, dalinasi informacija, ir juo pasitiki, tai padeda visiems nenukrypti nuo bendro kurso. Šis stilius taip pat labai neblogai koreliuoja su geru klimatu. Tokį lyderį verta pasirinkti, jei organizacijai labiausiai reikia vidinės harmonijos, stiprios moralės, geros nuotaikos, ypač jei prieš tai buvę įvykiai lėmė nepasitikėjimo atmosferos įsigalėjimą. Šio stiliaus trūkumas – nepakankamai gerai atliekamas darbas yra toleruojamas, vardan lojalumo.
Demokratinis stilius (angl. democratic leader) – šio lyderio stiprioji pusė – jis siekia sprendimus priimti konsensuso būdu. Pasiekus – bendrą visų sutarimą, atsiranda labai stiprus įsipareigojimas bendriems tikslams, strategijoms ir taktikoms. Aukštas pasitikėjimo lygis - taip pat šio lyderio privalumas. Šis lyderystės stilius gerai koreliuoja su rezultatais, ir labiausiai tinka tais atvejais kai vadovas iš tikro nelabai žino, ką reikia daryti ir kaip elgtis, tačiau turi talentingų darbuotojų, kurių gebėjimus galima efektyviai panaudoti. Taigi, renkantis tokį lyderį svarbu įvertinti, kiek talentingi ir gabūs yra pavaldiniai. Jeigu jiems suteikiama pakankamai laiko tobulėti, ir gerai bendradarbiauti kaip komanda, toks lyderis yra geras pasirinkimas. Šios stiliaus trūkumas – netinka esant krizinei situacijai, ir jei reikia veikti greitai.
Pavyzdinis stilius (angl. Pacesetter – tempo nustatytojas) – visiems nustato labai aukštus veiklos standartus, galvojant ir apie patį save. Toks vadovas daro tai, ką sako jam būdinga žodžių ir veiksmų vienovė. Tai skamba patraukliai ir daugelis mano, kad tai labai efektyvu. Deja, tyrimai rodo, kad šis stilius neigiamai koreliuoja su klimatu. Kodėl? Todėl, kad tempo nustatytojas nepasitiki savo sekėjais. Jų savęs suvokimo ir vertinimo pagrindas – jie yra protingesni, greitesni, ir gali pasiekti geresnį rezultatą nei bet kas kitas. Tokiu būdu jie patys to nenorėdami kenkia savo sekėjų moralei! Tačiau negalima tokio kandidato iškart atmesti – jei komanda jau dabar turi aukštą motyvacijos lygį, techninius įgūdžius ir kompetencijas, tempo nustatytojas gali būti pakankamai efektyvus, nes jo stilius ir lūkesčiai atitinka tai ko reikia organizacijai.
Ugdantysis stilius (Coach) – šis lyderis ugdo žmones, jis geba atpažinti talentą ir gerai žino kaip jį vystyti. Jis moka kurti tobulinimo programas, duoti žmonės tinkamas užduotis ir iššūkius, kurie lemia naujų įgūdžių ir gebėjimų atsiradimą. Toks lyderis nuspėja ateitį ir leidžia savo sekėjams maksimaliai panaudoti savo gebėjimus. Šis lyderystės stilius neblogai koreliuoja su rezultatais ir geriausiais tinka, jei sekėjai nori ir gali tobulėti. Tačiau jei jūsų organizacijoje dauguma tiesiog laukia pensijos, ugdantysis vadovas netinka. Jeigu žmonės žavisi mokymusi – tai geras pasirinkimas, tačiau reikia pripažinti, kad ugdymas užima labai daug laiko, tad toks lyderis skirs mažiau dėmesio kitoms svarbioms sritims.
Taigi, reikia atsižvelgti į tai koks vadovavimo stilius geriausiais tinka organizacijai, pagal jos charakteristikas ir esamą situaciją. Dar svarbiau suprasti, kad realiam gyvenime viskas keičiasi, todėl svarbu lankstumas ir patys geriausi kandidatai, yra tie kurie yra išmokę adaptuoti savo stilių pagal poreikius.
Šie lyderystės stilių klasifikacija gali padėti organizacijoms nuspręsti ir pasirinkti tinkamiausią vadovą. Iš esmės valstybė taip pat yra didelė organizacija ir greitai mes turėsime galimybę rinktis naują vadovą.
Taigi ko mums reikia – ar krizė jau praėjo? Ar tarptautinių įvykių kontekste jau turime naują krizę? Tada tiktų „Priverstinis stilius“. O gal valstybei dabar reikia vienijančio tikslo, kurti kažką naujo? Tuomet geriausias pasirinkimas būtų „Autoritetinis vadovas“
O gal mums trūksta geros nuotaikos, vidinės harmonijos, stiprios moralės, tada verta rinktis „Bendradarbiaujančio stiliaus“ vadovą? O gal mūsų valstybės tarnautojai yra talentingi ir gabūs (be sarkazmo tik!), jokios krizės nėra ir per artimiausius keturis metus nebus? Tada geriausias pasirinkimas būtų „Demokratinio stiliaus“ lyderis.
O gal mums labiausiai reikia tinkamo pavyzdžio, nes ta pati valdininkija motyvuota, turi tinkamus techninius įgūdžius ir kompetencijas? Tinkamas pasirinkimas būtų „Pavyzdinis stilius“ – vadovas būtų tempo nustatytojas, pats bėgtų ir viską darytų už kitus?
O gal taip pat labai tikėtina (irgi be sarkazmo), kad mūsų valstybės tarnautojai dega noru dirbti valstybės labui, visi yra jauni ir tiesiog veržiasi tobulėti? Rinkime „Ugdančiojo stiliaus“ vadovą.
Ką manote, kurie iš šių pretendentų atitinka konkretų vadovavimo stilių? O gal kuris įvaldęs visus ir geba lanksčiai prisitaikyti ir keistis pagal situaciją? Mano nuomonė:
Dalia Grybauskaitė – geležinės ledi, plieno magnolija – man rodos, jos vadovavimo stilius labiau priverstinis ar pavyzdinis (manyčiau, kad Artūras Paulauskas taip pat atstovauja priverstinį, baimės stilių);
Vladas Lašas - žinomas verslininkas iš Kauno, išgarsėjęs inovacijų taikymu ir pripažintas vizionierius, ko gero, jis įkūnija autoritetinį stilių (savo piešiamomis vizijomis taip pat išgarsėjęs Artūras Zuokas);
Bronis Ropė – nuolatinis Ignalinos meras, turintis didelį vietos gyventojų pasitikėjimą, kuriam labiausiais rūpi gyventojų gerovė – panašu, jo stilius bendradarbiaujantis;
Zigmas Balčytis – ekonomistas, matematikas ir socialdemokratas, visur siekia konsensuso – ko gero, jis atstovauja demokratinį stilių;
O gal Naglis Puteikis – istorikas, paveldosaugininkas,nuolat visus kritikuojantis, tad ko gero jo stilius pavyzdinis, paremtas įsitikinimu, kad kiti tingesni.
Deja, tarp pretendentų aš nerandu Ugdančiojo stiliaus lyderio – gal tai ir gerai, nes nėra laiko dabar visus lavinti, reikia rezultato. Taigi ką pasirinksite?
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!