Prisistatysiu ir aš: esu lietuvis, gimęs ir užaugęs Lietuvoje, studijuoju aplinkosaugos valdymą ir politiką Švedijoje, pirmame magistro kurse. Po mokyklos baigimo šešerius metus aktyviai užsiiminėjau savanoriška veikla, dirbau studijų metu, laikas nuo laiko skaitau paskaitas jaunimui bei įvairiomis socialinėmis akcijomis stengiuosi savo Tėvynės labui.
Prisiskaitau įvairių komentarų tiek DELFI, o ypač „Facebook“, ir beveik visada atrašau, o kartais nuomonę išreiškiu straipsniais, atvirais laiškais ar politiniais komentarais. Taigi, dabar atrašysiu Tau – myliu šią šalį, ja gyvenu, ja tikiu, į ją dedu savo ir savo šeimos ateities gyvenimo ir karjeros viltis.
Ar Lietuva tikrai laisva?
Taip! Beje net pagal tavo pateiktus kriterijus nereikia daug fantazijos, jog įrodytum, jog mūsų Tėvynė yra kaip niekada laisva. Esame nepriklausoma ir suvereni valstybė – tai užtikrina Konstitucija. Niekada iki šiol nebuvome tokie laisvi. Tarpukario metu dalis mūsų teritorijos buvo okupuota, po neilgai trukusios demokratijos įvyko perversmas ir šalį valdė diktatorius, kol galų gale mūsų visą šalį okupavo Raudonoji Armija.
Išsivadavus Kovo 11-ąją mes tik laisvėjome, ir laisvėjame – pagal žodžio laisvę kopiame į trisdešimtuką pasaulio valstybių, korupcija Lietuvoje taip sumažėjo, jog kartu su sesėm Latvija, Estija ir Gruzija gerokai aplenkėme kitas buvusio tautų kalėjimo kameros drauges – Rusijoje korupcija didesnė dvigubai!
Per rinkimus pasitaiko vis mažiau sukčiavimo atvejų. Kriminogeninė padėtis gėrėja kasdien, tiek dėl mažėjančios korupcijos policijoje, tiek dėl suimamų korumpuotų muitininkų bei kitų valstybės tarnautojų, į kalėjimus uždaryti kone visi pirmojo Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečio mafijozai, viešieji pirkimai kontroliuojami ir tampa vis skaidresni, net Viktorą Uspaskichą teismas nuteisė ketveriems metams kalėjimo.
Žmonės Lietuvoje laisvėja ir „iš vidaus“. Tiesą sakant, nematau didelio skirtumo tarp besišypsančių žmonių Vilniaus senamiestyje ar laimingiausiomis šalimis pasaulyje laikomose Švedijoje ir Danijoje. Jaunimo įpročiai, aukšta vidinė kultūra, novatoriškas mąstymas, laisvės pojūtis ir atsakomybės jausmas auga kasdien. Aną vasarą pajuokavau – įsikūrus IKEA ir H&M pagaliau galime laikyti save Vakarų valstybe. Ironija tame, jog Vakarų valstybe esame ne dėl Vilniuje tviskančių tarptautinių įmonių atstovybių logotipų, tačiau dėl jaunosios kartos, gimusios ar augusios jau laisvoje Lietuvoje. Mes, jaunimas, mokame mokesčius, mums gėda duoti kyšį pareigūnui, vis labiau suvokiame atsakomybę Lietuvos politikoje, stengiamės gauti kuo geresnį išsilavinimą ir susikurti stabilią ateitį ne per pažįstamus, bet dėl vidinės motyvacijos, aukštos kvalifikacijos, iniciatyvumo ir atvirumo naujovėms.
Ir ekonomiškai vejamės Vakarus. Sparčiausiai! 2002 m. Lietuvos bendrasis vidaus produktas sudarė vos 42 proc. Europos Sąjungos vidurkio, 2012 m. jau siekėme 72 proc.! Nei viena kita nuo 2004 m. į ES įstojusi valstybė taip ženkliai nesumažino skirtumo, kaip Lietuva. Ir šiuo metu Lietuvos ekonomikos augimas yra antras visoje Europos Sąjungoje. Žinoma, mūsų politinėje arenoje yra tikrai nemažai senienų, sovietinio mąstymo brudauskų ir visokių graužikų, o ir dabartiniame kandidatų į Prezidento postą sąraše yra labai dvilypiškai vertinamų personų.
Tačiau nėra taip blogai, kaip tu pieši. Pasirinkti, už ką balsuoti, nėra taip sudėtinga. Išbrauk tuos, kurie palaiko priešiškai mūsų Tėvynės atžvilgiu nusiteikusios valstybės karinius veiksmus Ukrainoje, išbrauk teistus, ar tuos, kuriuos iškėlė teisti. Dar būtinai palauk tos dienos, kai kandidatai turės pristatys po20 000 parašų į Vyriausiąją rinkimų komisiją – sąrašas gali sutrumpėti per pusę.
O tada rinkis užduodama klausimą – ar nejausi to, akis užsidengti verčiančio „svetimos gėdos“ jausmo, kai šis žmogus atstovaus Tavo šalį tarptautinėje erdvėje? Man, pavyzdžiui, buvo gėda, kai Rolandas Paksas nesugebėdavo išlementi rišlaus penkių žodžių darinio anglų kalba. Užduok klausimą, ar kandidatas turi patirties? Nesunkiai susirasi informaciją internete, kokie moraliniai autortitetai palaiko kurį kandidatą.
Tada beliks vienas, du, o gal daugių daugiausiai trys kandidatai – tada paklausk savęs, ar esi labiau politinėje dešinėje, ar kairėje. O jau tada pasirinksi nesudėtingai. Ir nepamiršk tikėti Lietuva ir nuostabia jos ateitimi. Jeigu netyčia pamirši, mes, Tavo bendraamžiai tikėsime ir už tave. Aš didelis optimistas, žinau – viskas bus gerai!
Jeigu trūksta informacijos – brūkštelk man „Facebook“, būtinai pasidalinsiu ar padėsiu surasti, ko ieškai. Jeigu tikrai jauti nusivylimo jausmą Lietuva, paklausk saves, ar padarei viską dėl Lietuvos? Gal dar nėra vėlu? Ir, pabaigai, palinkėsiu – būtinai balsuok.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!