Dažniausiai, kai paklausdavau, kodėl negalima atsiskaityti kortele, prekybininkai arba sakydavo, jog „netrukus bus galima“, tai dažniau tekdavo išgirsti kavinėse ar mažose parduotuvėlėse, arba jie konstatuodavo, jog tokio atsiskaitymo būdo jiems nereikia – taip dažniau atsako amatininkai ar kiti greičiausiai savo rankomis pagaminta produkcija prekiaujantys žmonės.
Teko išgirsti paaiškinimą, kodėl prekybos centruose spintelėms užrakinti ir vežimėliams paimti yra būtinos monetos – taip padaryti paprasčiau. Jei dviratį sostinės centre, kaip palyginti brangų turtą, galima paimti tik palikus elektroninių pinigų užstatą Vilniečio kortelėje ar kreditinėje kortelėje, tai prekybos centre užstatą už vežimėlį yra paprasčiau paimti grynaisiais, juo labiau, kai piktavalių, norinčių nugvelbti vežimėlius, yra mažiau nei dviračius norinčių pasisavinti vagių.
Tačiau kodėl kavos ir šokolado pardavimo automatai nepriima kortelių, išsiaiškinti sunkiau. Juo labiau, kai rinkoje jau yra ne vieno gamintojo siūlomi automatai, galintys priimti ir mokėjimo korteles. Be to, tokie automatai gali būti naudojami ne tik gėrimų ir saldumynų pardavimams, bet ir, pavyzdžiui, viešojo transporto bilietų ar kitų smulkmenų platinimui.
Galbūt Lietuvai įsivedus eurą, atsiras daugiau priežasčių atnaujinti ir automatinius gėrimų bei užkandžių pardavimo aparatus bei sudaryti daugiau galimybių priimti mokėjimus mokėjimo kortelėmis.
Kodėl yra skirtumų su kitomis šalimis
Paaiškinimų galima ieškoti ir Lietuvą palyginant su užsieniu. Pasaulio banko statistika rodo, kad Danijoje komercinių bankų padalinių kiekis 100 tūkst. suaugusių gyventojų buvo žymiai didesnis nei Lietuvoje.
Lietuvoje 100 tūkst. suaugusių gyventojų 2008 m. teko 28,5 komercinių bankų padalinių, 2009 m. - 28,2, o 2010 m. - 27,3. Daugiausiai jų Lietuvoje buvo 2007 m., kai 100 tūkst. gyventojų teko 28,7 padalinių. Danijoje 2008 m. jų buvo – 50,5, 2009 m. - 45,8, o 2010 m. - 41,1.
Galbūt Danijoje kortelėmis dažniau atsiskaitoma dėl įpročio naudotis bankų paslaugomis ir patogiai pasiekiamų jų paslaugų?
Tiesa, Vokietijoje statistika yra priešinga, 100 tūkst. gyventojų tenka mažiau banko padalinių nei Lietuvoje: 2009 m. jų skaičiuota 15,8, o 2010 m. - 15,7.
Antras veiksnys – šešėlinė ekonomika, kurioje dažniausiai atsiskaitoma grynaisiais. Lietuvos laisvosios rinkos institutas 2013 m. publikuotame leidinyje skaičiavo, kad Lietuvoje šešėlinės ekonomikos dalis nuo BVP sudarė 28 proc., kai Europos vidurkis siekia 19 proc.
Atitinkamai Danijoje ir Vokietijoje šešėlinės ekonomikos dalis sudaro po 13 proc.
Vis dėlto, galima manyti, kad atsiskaitymų elektroniniais pinigais daugės, nes 2012 m. atliktas Lietuvos banko mokėjimo paslaugų sąnaudų tyrimas atskleidė, kad grynųjų pinigų operacijos ir jų tvarkymas bankams yra santykinai brangus, todėl jiems naudinga persiorientuoti į elektroninę erdvę. Galbūt po metų atsiskaitant tik mokėjimo kortele sunkumų iškils kur kas mažiau.
