Sporto klubas – vieta, kur greitai galima numesti svorio ar „užsiauginti“ raumenis?

Žiemą sporto klubai vis dar išlieka viena populiariausių vietų užsiimti sportu. Žmonės, siekdami sutaupyti , ten lankydamiesi kliaunasi savo žiniomis, o ir tikslus užsibrėžia itin aukštus – taip rizikuojama pakenkti savo sveikatai. „JC SPORT“ sporto klubo treneris bei savininkas Jean Claude teigia, jog dažniausios klaidos, kurias daro naujokai, tai noras daryti visus pratimus kuo didesniais krūviais, dėl ko atsiranda didelė tikimybė susižaloti.

Pradedantiesiems, kurie nori pasiekti greitų rezultatų, J. Claude pataria: „Prieš pradedant sportuoti labai svarbu pasitikrinti savo sveikatą ir visada konsultuotis su treneriu, kuris gali jums padėti. Aš nesu greitų rezultatų šalininkas. Greitai numesti kilogramai grįžta atgal, tai „jojo” efektas. Mano patarimas - padarykite sportą savo gyvenimo būdo dalimi!”.

Kol nesi užtikrintas savo gebėjimais - nerizikuok

Nauji iššūkiai, aštrūs pojūčiai, adrenalino antplūdis, pakylėta nuotaika ir... traumos – tai gali gauti žmonės, pasirinkdami ekstremalius sportus, tokius kaip slidinėjimas, snieglenčių, banglečių, jėgos aitvarų ar kiti. Sportuojant išsiskiria vadinamieji „laimės“ hormonai - endorfinai, serotoninas bei dopaminas, suteikiantys daug džaiugsmo. Tačiau ekstremalus sportas yra pavojinga pramoga, todėl baimės jausmas bei didelė traumų galimybė - neatsiejamos jos dalys.

Mindaugas Ponomariovas, televizijos laidos vedėjas ir ekstremalaus sporto mėgėjas, pasakojo, jog yra išbandęs daug ekstremalaus sporto šakų, todėl yra patyręs ne vieną traumą. Jis sau visada primena: „kol nesi užtikrintas savo gebėjimais, nerizikuok“. Taip pat priduria, jog prieš pradedant sportuoti padaro apšilimą, tiksliai apgalvoja kiekvieną triuką - kokius žingsnius darys, kad triukas pasisektų.

Dažniausia naujokų klaida, pasak M. Ponomariovo, yra tokia, kad jie nepasveria rizikos: „Dauguma galvoja: „Kas čia tokio, jie išmoko, ir mes išmoksim”. Tačiau didžiausias smulkių traumų skaičius būna būtent pradžioje. Todėl jeigu nėra galimybės sumokėti už instruktoriaus paslaugas, tai geriau paprašykite pažengusio draugo pagalbos, bet jokiu būdu ne kito naujoko“.

Jei draugai bėgioja, tai ir aš bėgiosiu

Stebėtinai didėja ir kito sporto - bėgimo - populiarumas. Net spaudžiant žiemos šaltukui galima pastebėti daug bėgiojančiųjų, ypač didmiesčiuose, mėgėjams skirti bėgimo renginiai sulaukia vis daugiau dalyvių. Didžiausias bėgimo renginys Lietuvoje - Vilniaus maratonas - šiemet sulaukė beveik 10 000 dalyvių. Kitaip nei ankstesniais metais, daugiausiai žmonių pasirinko bėgti ilgesnes distancijas: 10 km ar 21,98 km, vietoje anksčiau populiariausios mėgėjiškos 4 km distancijos.

Renginyje buvo ir rekordinis skaičius žmonių, kuriems prireikė greitosios medicinos pagalbos. Dauguma iš jų buvo pasirinkę minėtąsias ilgesnes distancijas. Pasak renginio organizatoriaus, VšĮ „Tarptautinis maratonas” direktoriaus Dariaus
Mikulio, tai yra natūralu, nes ir dalyvių buvo kur kas daugiau nei ankstesniais metais, pagal bendrą jų skaičių, šis renginys neišsiskiria iš kitų bėgimo ar sporto renginių – visuose būna įvairių sveikatos sutrikimų. Atrodo, kad bėgimų dalyviai ne visada pakankamai kritiškai įvertina savo pasiruošimą ir galimybes.

Ar bėgimas tėra trumpalaikė mada? O gal ši sporto rūšis ir toliau populiarės? Pasak D. Mikulio, bėgimo populiarėjimas rodo, kad keičiasi žmonių gyvenimo stilius bei gerėja ekonominė situacija - žmonės gali daugiau laiko skirti savo laisvalaikiui. „Bėgimo populiarumą gali lemti ir socialinis statusas. Žmonės galvoja - jei draugai, bėgioja, tai ir aš bėgiosiu!”, - teigia D. Mikulis.

Vingio parke – dešimteriopai didesnis sportuojančių skaičius

Turbūt labiausiai prie sporto populiarinimo prisidėjo įvairios žiniasklaidos priemonės: televizija, žurnalai, įvairūs socialiniai puslapiai ir pan. Tai pasireiškia per įvairius televizinius projektus, straipsnius apie sveiką gyvenseną bei žinomų žmonių pasisakymus apie sportą, jo naudą bei akivaizdžius rezultatus, kuriuos jie patys nesivaržydami demonstruoja plačiajai visuomenei.

Su šia žiniasklaidos priemonių įtaka sutinka ir garsi sporto žinių ir laidos „Sportuok su mumis“ vedėja Vlada Musvydaitė. Žurnalistė ir pati stengiasi sudominti, užkrėsti savo draugus, aplinkinius sporto virusu: „Vienas iš mano skatinimo būdų buvo „Facebook“ puslapis. Pradėjau kelti nuotraukas iš (sporto – red.) užsiėmimų tuo metu, kai žinojau, kad tą minutę mano kolegos sėdi, gurkšnoja kavą... Kolega Martynas Starkus net pajuokavo, jog esu „Facebook“ sąžinė, su savo sporto nuotraukom“.

Vlada džiaugiasi akivaizdžiu mėgėjiško sporto populiarėjimu: „Pati apie dešimt metų sportuoju Vingio parke ir galiu pasakyti,kad ten sportuojančių žmonių kiekis išaugo dešimteriopai. Savaitgaliais net mašinos nerasi kur pastatyti“.

Taigi, kad ir kokią sporto sritį pasirinksite – vieną iš populiarėjančiųjų ar mažiau žinomą, visada svarbu pradedant sportuoti pasitarti su profesionalais, realiai įvertinti savo galimybes, nerizikuoti ir užsibrėžti tinkamus tikslus. Kitu atveju sportas gali labiau pakenkti, negu padėti.

Straipsnis parengtas bendradarbiaujant su programa „Talentų Karta“.

Talentų Karta - tai organizacija, kuri jauniems žmonėms padeda aptikti savo stipriąsias puses ir karjeros kryptį, o verslui rasti žmones, kurie nori ir gali dirbti.

Jaunimui - tai kaip svajonių universitetas, kuriame daug savęs patyriminio pažinimo, o verslui – kaip patobulinta įdarbinimo agentūra, padedanti surasti labiausiai motyvuotus ir gebančius dirbti darbuotojus.

DELFI Piliečio reportažai – tai viena iš 6 mėnesių programos dalių. Jos metu Talentų Kartos dalyviai gvildeno šalies aktualijas ir, atradę savyje žurnalisto gyslelę, rengė straipsnius bei reportažus skaitytojams.