Statistikos departamentas, žiniasklaidos atstovai atlieka viešas, užsakomąsias apklausas siekiant sužinoti gyventojų nuomonę, dėl euro įvedimo Lietuvoje. Kasdien galima išgirsti politikų, ekonomistų viešų komentarų, kurie pabrėžia euro įvedimo privalumus arba trūkumus, tačiau jau dabar akivaizdu, jog didžioji dauguma gyventojų jaučia baimę dėl galimo kainų burbulo.

Prognozuojant euro įvedimo pasekmes Lietuvai, galima remtis kaimyninių šalių analogais. Pirmoji iš eurą įsivedusių Baltijos šalių buvo Estija. „Eurostat“ duomenimis per pirmuosius trejus eurozonos metus Estijai pavyko stabilizuoti kainas, tačiau antras pagal dydį šalies dienraštis „Ohtuleht“ pateikia kiek kitokius duomenis. Įvedus eurą šalyje smarkiai šoktelėjo kainos ir sumažėjo perkamoji galia. 2013 m. Estija, buvusi Baltijos regiono lyderė, užėmė trečią vietą nuo galo ir tapo Europos „raudonu signalu“. Nors atlyginimai Estijoje auga, tačiau jie dar tik vejasi aukštas pragyvenimo kainas.

Latvija euro zonoje išgyveno pirmąjį mėnesį ir remiantis oficialiais pranešimais, panašu, jog kainų burbulas taip ir nesprogo. Kainos didėjo nežymiai, latviai nusiteikę optimistiškai, nors dar nesulaukė pirmųjų sąskaitų už komunalines paslaugas.

O kas laukia mūsų, jeigu jau nuo 2015m. turėtume eurą? Kaip galėtų keistis prekių ir paslaugų įkainiai klientams? Šia tema pakalbinome kelis verslininkus – pasiteiravome, ar jie pritaria euro įvedimui, bei kainų prognozių.

- Ar pritariate, kad eurą reikia įsivesti kuo skubiau?

MB „Meno kvadratas“ direktorė Kristina Žilinskaitė: Taip, pritariame, nes manome, kad vieninga Europos valiuta teigiamai veiks Lietuvos ir mūsų įmonės prekybą, lietuviškų prekių paklausą ir pasitikėjimą lietuviškais produktais. Taip pat jaučiamas atsilikimas nuo Baltijos šalių kaimynių, kurios įstojusios į vieningos valiutos zoną, turi daugiau galimybių ir didesnį Europos gyventojų palankumą.

„Kavinė 33“ direktorius Raimundas Klimas: Mano nuomone Lietuvai išvis nereikia euro. Pirmiausiai Lietuvos įmonės daugiausiai dirba su Rusija, Baltarusija. Antra, savo valiutos atsisakymas, tai pirmas žingsnis link nepriklausomybės panaikinimo. Trečia, euras kaip valiuta abejoju ar egzistuos ilgiau nei ateinančius penkerius metus. Euras yra naudingas tik vienai valstybei, Vokietijai.

UAB „Ornamentai“ direktorė Audronė Valčiukienė: Kaip ir 84 procentai šalies įmonių taip ir mūsų įmonė norėtų, kad euras būtų įvestas kuo skubiau. Juk vieninga Europos valiuta palengvintų pirkimo ir pardavimo procesus.

UAB „Jamo Bling“ direktorius Tomas Vilčinskas: Pritariu nuomonei, kad eurą reikėtų įsivesti kuo skubiau. Visgi daugelio įmonių pagrindinė prekyba vyksta su užsienio šalių įmonėmis. Daugelis įmonių eksportuoja į užsienį, o eurais atsiskaityti būtų daug paprasčiau nei litais. Nebereikės konvertuoti valiutos, todėl vyks greitesni pinigų perdavimo sandėriai.Visgi, mano nuomone, būtina pasiruošti kainų kilimui ir galvoti apie kaštų mažinimą.

- Ar įmonės turėtų specialiai ruoštis euro įvedimui ir kaip?

K. Žilinskaitė: Tam tikra prasme, taip. Didžiausias dėmesys turi būti koncentruotas į teisingą prekių kainų pavertimą eurais.

R. Klimas: Įmonėms tikrai nereikia specialiai ruoštis, tačiau jei politikai bandys rodiklius „pritempti“ link tinkamų, tuomet reikia kažko laukti.

A. Valčiukienė: Aišku, euro įvedimas sukeltų ir papildomu nepatogumų bei išlaidų, pavyzdžiui, reikės perskaičiuoti kainas, pakeisti prekių kainų etiketes. Jau dabar po truputį keičiame visas informacines medžiagas, kuriose yra rašoma valiuta, todėl galime teigti, kad ruošiamės euro įvedimui.

- Ar nemanote, kad po euro įvedimo įmonių sąnaudos ženkliai didės, todėl turės didėti ir produktų kainos? Ar galimas toks scenarijus jūsų versle? Ar tikitės „kainų burbulo“ ar vis dėlto esate nusiteikę optimistiškai?

K. Žilinskaitė: Esame girdėję ne vieną besibaiminančių klientų nuomonę, kad kainos išaugs, skirsis, kai bus įvestas euras, nes Lietuvos menininkų, autorių darbai yra žemesnės kainos nei Europos valstybių, tačiau kokybė dažnai jas lenkia. Tačiau, mes manome, kad būtent verslo atsovai, šią klaidingą visuomenės nuomonę turėtų patvirtinti nesukeldami „kainų burbulo“. Jau dabar skaičiuojame kokie įmonės kaštai bei paslaugos bus įvedus vieningą Europos valiutą, taip stengiamės išvengti nesusipratimų ateityje. Manome, kad euro įvedimas ženkliai nepadidins mūsų įmonės sąnaudų, todėl ir produktų kainos išliks praktiškai nepakitusios. Mes esame nusiteikę optimistiškai ir, manome, kad Lietuvos verslas yra pakankamai pasiruošęs ir atsakingas tokioms permainoms“.

R. Klimas: Jei aš perku prekes iš įmonės „A“, kuri padidins kainas, aš taip pat turėsiu didinti kainas. Jei valstybė nustatys MMA, kad ir 1200 Lt, natūralu, jog verslui reikės iš kažkur paiimti pinigus, kad sumokėti visus mokesčius. Pabaigai norėčiau pridurti, nesuvokiu iš kur tokia statistika (red.pas. 84 proc. šalies įmonių, pagal apklausą, išsakė, kad nori eurą įsivesti kuo skubiau), nes su kuo pabendrauju šiuo klausimu, visi yra kategoriškai nusistatę prieš euro įvedimą. Airijos, Latvijos, Estijos ir kt eurą įsivedusių šalių piliečiai keikia valdžią už EURĄ.

A. Valčiukienė: Vis dėlto, nemanau, kad įmonės sąnaudos ženkliai didės tik dėl to, kad pasikeis valiuta.Esu nusiteikusi optimistiškai, todėl nemanau, kad pasikeitus valiutai susidursime su „Kainų burbulu“.

T. Vilčinskas: Susiduriame su realybe, kad eurą įsivedusiose šalyse pastebimas kainų kilimas, todėl nenuostabu, kad ir Lietuvos įmonės turės mažinti kaštus arba didinti kainas. Pvz Vokietijoje, įvedus eurą, cigarečių pakuotė kainavo 4 markes, o dabar 5 eurus.Manau, kad didieji prekybos centrai tikrai turėtų pasinaudoti susidariusia padėtimi ir apvalinti kainas į didesniąją pusę. Visai tikėtina, kad kainų etiketėse nebeliks „mažųjų centų“.

Straipsnis parengtas bendradarbiaujant su programa „Talentų Karta“.

Talentų Karta - tai organizacija, kuri jauniems žmonėms padeda aptikti savo stipriąsias puses ir karjeros kryptį, o verslui rasti žmones, kurie nori ir gali dirbti.

Jaunimui - tai kaip svajonių universitetas, kuriame daug savęs patyriminio pažinimo, o verslui – kaip patobulinta įdarbinimo agentūra, padedanti surasti labiausiai motyvuotus ir gebančius dirbti darbuotojus.

DELFI Piliečio reportažai – tai viena iš 6 mėnesių programos dalių. Jos metu Talentų Kartos dalyviai gvildeno šalies aktualijas ir, atradę savyje žurnalisto gyslelę, rengė straipsnius bei reportažus skaitytojams.