Danija ir Lietuva: kur geriau jauniems verslininkams?

„Idėja kilo iš noro daryti sprendimus ir turėti galią tai daryti be niekieno leidimo“, – taip atsakytų dauguma jaunų žmonių, nepabijojusių imtis savo verslo pasitikėdami tik gera idėja ir sėkme.Tačiau vien to nepakanka. Svarbu atsižvelgti ir į verslo rinkos sąlygas, investicijų ir plėtros galimybes. Todėl neretai jauni ir veiklūs žmonės nusprendžia pradėti verslus svetur. Ar tikrai savam krašte pranašu nebūsi? O gal vadovaujamasi priešinga mintimi – namuose ir sienos padeda?

Lietuvoje gera gyventi ir dirbti

Tėvynėje savo verslus plėtoti pradėję lietuviai tokį sprendimą priėmė dėl skirtingų priežasčių. Krovinių pervežimo įmonė „BnB Services“ buvo įkurta dviejų brolių, kurie į savo idėją investavo daug laiko, darbo ir asmenines sukauptas lėšas. Vienas jų, Pauliaus Vaitkūnas, paklaustas, kodėl nesusiviliojo galimybe verslą kurti svetur, atsako: „Man pažįstama žmonių kultūra, elgsena, todėl pirmam verslui man Lietuva yra žymiai patrauklesnė nei kitos užsienio šalys“.

Vytautas Petrašiūnas savo idėją išaugino į skaitmeninės rinkodaros agentūrą „Paperplanes“. Be jokių pradinių investicijų, pasitikėdamas tik drąsa ir ryžtu kurti savo verslą, jis su bendraminčiais pasiūlė rinkai tai, ko tuo metu labiausiai reikėjo, – galimybę verslui skleisti žinią apie save skaitmeninėje erdvėje. Jie vieni pirmųjų pradėjo dirbti su „Facebook“ projektais dar tada, kai šis, dabar jau populiariausias socialinis tinklas, tik pradėjo įgauti pagreitį mūsų šalyje.

Jo nuomone, Lietuvoje gera gyventi ir dirbti. Kaip teigia Vytautas, „ir čia galima uždirbti tiek, kiek uždirbama užsienyje. Žinoma tai pasiekti reikia dirbant ir didinant pridėtinę vertę, o ne kalbant, kalbant, kalbant“. Kita vertus, pašnekovas pripažįsta, jog didelėms idėjoms čia gali pritrūkti erdvės – rinka mažoka.

Kaune žaliavalgių restoraną „Raw Inn“ atidariusi Monika Dubauskaitė vadovaujasi posakiu - „jeigu nenori niekada dirbti, dirbk mėgiamą darbą“. Idėja pradėti savo verslą kilo iš noro daryti tai, kas patinka, kas teikia džiaugsmą, ir dalintis tuo džiaugsmu su aplinkiniais, šviesti juos apie žaliavalgystę. Galimybė verslą vystyti užsienyje nesuviliojo, nes jai patinka jaustis jaukiai. Kurį laiką gyvenusi Airijoje, ji žino, kad kitose šalyse išlieka kalbos barjerai, svetima kultūra ir žmonės. Dėl to ten sunku jaustis jaukiai ir maloniai. „Puiki rinka, puikios galimybės yra ir Lietuvoje“, – minėjo Monika.

Skandinaviško verslo kultūra – skaidri ir atvira naujovėms

27 metų Linas Balkė savo verslo idėją pradėjo vystyti dar Lietuvoje. Pasirinkęs informatikos studijas jis suprato, kad IT sfera yra pakankamai perspektyvi ir nereikalaujanti didelio pradinio kapitalo. Noras pasiūlyti kokybiškas paslaugas pasirinktoje nišoje paskatino UAB „Creme de la Creme“ atsiradimą 2007 m. Įmonė teikia internetinių sistemų projektavimo ir programavimo paslaugas.

„Pirmoji ir svarbiausia investicija buvo mokslas, lygiagrečiai sekė suvokimas, jog įgytos žinios yra paklausios ir gali tapti paslaugomis. Taip pamažu susitaupiau reikiamus pinigus įmonės įstatiniam kapitalui, o vėliau įmonės plėtrą paspartino mano verslo partneris danas“, – pasakojo Linas.

Būtent partnerio dėka įmonė vėliau persikėlė į Daniją. Čia Linas buvo supažindintas su skandinaviško verslo kultūra. „Ja žaviuosi iki šiol – skaidrumas bei atvirumas naujovėms, pasitikėjimas jaunais žmonėmis, pagarba, teigiamas požiūris į verslius žmones. Šių dalykų Lietuvoje vis dar pasigendu“, – atviravo verslininkas.

Iš kitos pusės, plėtoti verslą Danijoje užtrunka, nes turi būti užmegzti svarbūs ryšiai, įgytas partnerių pasitikėjimas. Bet kuriuo atveju, bandant paversti idėją „gyvu“ ir klestinčiu verslu, reikia daug dirbti. „Nereikėtų žavėtis sėkmės istorijomis, kai geniali idėja atneša milžiniškus pinigus. Dažniausiai tam prireikia kelių dešimtmečių“, – sakė pašnekovas.

Verslo pasaulyje nėra vietos baimei ir dvejonėms, todėl Lino manymu, verslas turi turėti tris būtinus elementus: pasitikėjimą savo jėgomis, dideles pastangas bei patikimus partnerius. Konkurencijos bijoti geri verslininkai taip pat neturėtų. Tai yra tik pagalba, varanti idėją į priekį. Konkurentai neleidžia užmigti ant laurų ir suteikia galimybę mokytis bei judėti į priekį.

Nėra patirties ir atsakomybės – nėra investicijų

Investicijos – viena svarbiausių verslo sudedamųjų dalių. Algimantas Variakojis, vienas „Verslo angelų fondo“ partnerių, paklaustas, kaip atsirenka, į kuriuos verslus verta investuoti, teigia: „Tikslių taisyklių nėra. Vienu atveju kabina puiki idėja, kitu atveju – komanda, verslo planas, aiški finansinė grąža. Jei visa tai kartu – puiku. Kur neinvestuojame? Kur neaišku, kaip uždirbami pinigai, nėra supratimo, kaip bus viskas daroma, vedančių žmonių patirties ir atsakomybės stoka“.

Pasak pašnekovo, norint kurti sėkmingą verslą, reikia pradėti nuo idėjos, o tada svarstyti, kur geriau – Lietuvoje ar užsienyje. „Patirties semtis verslo pradžiai, manau, geriausia keliaujant po užsienio šalis ir lyginant, kas yra pas mus, kas užsienyje. Ir tikrai daug ką gero, kas yra pas mus, galima pritaikyti užsienio šalyse“, – pataria ekspertas.

Straipsnis parengtas bendradarbiaujant su programa „Talentų Karta“.

Talentų Karta - tai organizacija, kuri jauniems žmonėms padeda aptikti savo stipriąsias puses ir karjeros kryptį, o verslui rasti žmones, kurie nori ir gali dirbti.

Jaunimui - tai kaip svajonių universitetas, kuriame daug savęs patyriminio pažinimo, o verslui – kaip patobulinta įdarbinimo agentūra, padedanti surasti labiausiai motyvuotus ir gebančius dirbti darbuotojus.

DELFI Piliečio reportažai – tai viena iš 6 mėnesių programos dalių. Jos metu Talentų Kartos dalyviai gvildeno šalies aktualijas ir, atradę savyje žurnalisto gyslelę, rengė straipsnius bei reportažus skaitytojams.

www.talentukarta.lt