Visada svajojau apie paprastus dalykus: norėčiau dalyvauti dviračių varžybose, norėčiau išmokti vaikščioti su aukštakulniais, norėčiau mokėti padaryti tiltelį ir išmokti šokti. Bet pasitikėjimo trūkumas sugriaudavo visas jas, vos tik plačiai praverdavau virtuvės duris.

Vienintelė taisyklė, kuri galioja visą laiką, siekiant numesti svorio ir įgauti pasitikėjimą savimi, - tai susitvarkyti savo mąstymą ir savo „galvą“, kurioje žodis „negaliu“ būna toks sureikšmintas, jog tokiam žodžiui „pabandyk“ net nėra vietos.

Vieną rytą atsikėliau ir daviau sau žodį - „reikia keistis, keisti viską nuo pat auklėjimo šaknų iki tos dienos įsisenėjusių įpročių ir mąstymo“.

Kelionė į kalnus, kurioje artimiau susipažinau su dviračių sportu, mane įkvėpė pokyčiams. Pasinėriau į šį sportą ir daviau sau žodį, jog būsiu geresnė nei kai kurie sportininkai mėgėjai. Po šios kelionės grįžau šiek tiek sumažinusi savo kūno masę, tai taip pat uždegė ugnelę stengtis toliau.

Išsikrausčiau iš tėvų, kurie kartais net ir didžiausią norą keisti mityba paversdavo didžiausiu iššūkiu ir neįmanoma misija, namų.

Visų pirma, išsikėliau sau tikslus, ko noriu iš gyvenimo, ką turiu daryti, kad jausčiausi laiminga ir įgyčiau pasitikėjimo savimi. Laikas bėgo ir vis dar bėga, tad keistis reikia čia ir dabar, o ne pažadėti, jog pradėsiu nuo rytojaus.

Reikėjo pasikalbėti pačiai su savimi, susitvarkyti savo mąstymą, pakeisti įpročius, kurie prasidėjo nuo to, jog nusipirkau savo kalnų dviratį, pradėjau dalyvauti varžybose. Reikėjo didelės ištvermės ir daug sporto. Taip sportas tapo neatsiejama mano gyvenimo dalimi. Ir dabar kasdien, dar sėdėdama darbe net drebu kaip noriu bėgti į treniruotes ir gerai išsikrauti po protinio darbo.

Svoris nekrito taip greitai kaip tikėjausi. Nors sportavau daug ir dažnai, atsirado raumenukų, kūnas tapo tvirtesnis, o pilvas ir apimtys mažėjo labai lėtai - paskutiniu metu tai buvo visai sustoję.

Vienintelė išeitis buvo, pakalbėjus su treneriais, mažinti maisto kiekius, susiderinti mitybą.

Nuo mažens buvau vegetarė. Keista: atrodo, vien neriebus maistas, įvairių riebalų ribojimas, o išvaizda - kaip gero mėsėdžio. Bet dabar visiems galiu pasakyti iš patirties – tie 6 obuoliai po sporto, dar keli bananai, pietums - nekalta bandelė prie arbatos, šokoladukas prie kavos priešpiečiams arba riešutukai prieš miegą yra didžiausi priešai toms, kas nori atrodyti kitaip.

Pusryčiai, priešpiečiai, pietūs, popiečiai ir lengva vakarienė

Sportuojančiam organizmui reikalingas baltyminis maistas. Vaisių - maksimalus 300 g kiekis per dieną, salotos, ryžiai, lengva sriuba ar tunas, baltas sūris, pilnagrūdžiai makaronai ir pan. – porcija dydžio tokio, kad tilptų į saujas. Taip pat - baltymai prieš sportą, daug geriamo vandens ir reikia nepamiršti, jog visas organizmas eina miegoti vėliausiai 22 val., todėl papildomos kalorijos prieš jam užmiegant eina tik į jūsų pilvukus.

Sumažinau maisto porcijas, valgymus sudėliojau pagal dienos užimtumą. Kas diena jaučiuosi soti ir kartais net per daug soti, o svoris per pastarąjį mėnesį sumažėjo ir tai yra tikrai pastebima.

Esamą būseną pasiekiau per daugiau nei 4 metus ir tikrai žinau, kad norint kažką kardinaliai keisti reikia ne tik mesti netaisyklingą valgymą (susigalvoti savaitės trukmės dietą, o vėliau vėl atgauti buvusias formas), tačiau ir susikalbėti su savimi, užsibrėžti tikslą, kurio nori siekti, ir suprasti, jog tai nėra laikina ir tai jau bus gyvenimo dalis – sveika gyvensena ir tvarkingas valgymas.

Dar didesnis kardinalus pokytis dėl šios sutvarkytos mitybos atsirado tik šių metų pradžioje, po duoto pažado šiems naujiems metams. Ir tikiu, jog su savo užsispyrimu aš tai pasieksiu. Jau šiandien galiu mėgautis trumpesniais sijonais, aukštakulniais, tiltelis bei dviračių sportas – kasdienybė. O vyrų žvilgsniai... Juk esu aukšta, simpatiška šviesiaplaukė. Ir kas galėjo pagalvoti, kad kada nors taip galėsiu parašyti?

P. S.: nesu ta, kuri viską riboja. Mėgstu ir vyno išgerti, ir pasilepinti medaus ar saldesnės uogienės šaukšteliu, bet visada žinau - „Akimirka prie lūpų – per amžius ant klubų“ .

Sėkmės visiems, o aš vėl bėgsiu į parduotuvę, naujų drabužių. Nieko nėra smagiau paprašyti mažesnio dydžio kelnių, megztuko ar trumpo sijono. O senąjį garderobą baigiu išmėtyti.

Skaičiai:

Ūgis - 1,74 m

2010 m. - 97 kg

2011 m. - 90-87 kg

2012 m. - 85-80 kg

2013 m. 81-78 kg

2014 m. 72 kg ir tai – tik nauja pradžia

DELFI skaitytoją įrašais dalintis paskatino SAVAITĖS TEMA. Nuo pirmadienio viskas kitaip: mano lieknėjimo istorija!

„Nuo pirmadienio viskas kitaip“ - taip galvoja ne vienas, pasirinkęs šią savaitės dieną naujai, sveikesnio gyvenimo pradžiai. Vieni savo planų atsisako jau kitą dieną, kiti – atsilaiko: švelnių derybų, drastiškų veiksmų metodai, sportas, spynos ant šaldytuvo – ko tik nesugalvojama, norint įgyti norimą fizinę formą. Teiraujamės Jūsų – pasidalinkite savo lieknėjimo istorija.

Galbūt galite papasakoti savo sėkmės istoriją ir pasidalinti patarimais su valios neturinčiais? Žinote ypatingą lieknėjimo metodą? O gal atvirkščiai – paklausę kaimyno, draugo ar močiutės buvote įklimpę į bėdą, tik norėdami numesti kelis kilogramus?

Papasakokite, kaip pasikeitė Jūsų gyvenimas – laimingesni buvote pradėję „kūno gražinimo“ akciją ar po jos?

Jūsų laiškų laukiame el.paštu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Svoris“ iki vasario 10 d.

Primename, kad DELFI Piliečio rubrikoje publikuojamų tekstų autoriai kiekvienos savaitės pabaigoje gali gauti ypatingą prizas už geriausią istoriją, pranešimą apie įvykį ar puikiai pateiktą nuomonę!