Šį sykį režisierius pristato dramą su komedijos elementais apie legendinių boksininkų pasipriešinimą ir jų paskutinę kovą, nulemsiančią vieno ar kito pranašumą ringe.
Kino kūrėjas kviečia iš arti susipažinti su užmirštų boksininkų gyvenimais, kartu su jais patirti gyvenimo džiaugsmo akimirkas bei pamatyti labai vaizdingą paskutinį senukų mūšį ringe.
Apie ką mes čia…
Kadaise buvę didžiais boksininkais, „Skustuvas“ ir „Vaikis“ gyvena ramų gyvenimą, kol televizijoje nepasirodo reportažas apie juos ir apie neįvykusią kovą, kuri kadaise turėjo nulemti kas iš jųdviejų geresnis. Po televizinės laidos viskas apsiverčia aukštyn kojom. Žiūrovams ir žurnalistams pasidaro labai įdomu, kas iš tikrųjų laimėtų tame mače, todėl vargais ne galais abu buvę pasaulio čempionai įkalbinami susitikti paskutinei kovai, nulemsiančiai tikrąjį nugalėtoją.
Kūrinio vidus
Pasirodžius pirmiems anonsams ir plakatams prasidėjo kalbos, jog sulauksime dar vieno filmo apie „Rokį“, tik su humoru. Žinoma, kai filme apie boksą figūruoja veiksmo filmų legenda Sylvesteris Stallone kitaip ir būti negali, tačiau, matyt, daugelis užmiršo, arba dėl savo prastų kino žinių net nežinojo, jog kino legenda Robertas De Niro suvaidino Oskarinį Džeiko Lamoto personažą, 1980 m. pasirodžiusiame Martino Scorseses šedevre „Įsiutęs bulius“. Abu šių puikių aktorių personažai padarė nemažą įtaką ateities kartoms, todėl tiesiog su nekantrumu laukėme tokio įspūdingo reginio, kurį mums žadėjo filmo režisierius.
Pats filmas, o ypač jo pradžia, verčia garsiai juoktis, bet ne iš rodomų ekrane juokelių, o iš ypatingai prastos kokybės scenų. Daugelis fotografijų paimta iš aktorių jaunystės ir jų filmų reklaminių plakatų, tačiau, kai pasirodė scenos su kovomis, pasidarė tiesiog graudu. Visiškai kompiuterizuoti personažų veidai graužia akis, bet tai dar ne viskas. Juokingiausia vieta, kai iškirptą sceną iš filmo „Rokis“ bandė pateikti taip, kad žiūrovai nepamatytų, bet, deja, kūrėjams tai nepavyksta. Akimirkai ekrane pasirodo užrašas Balboa. Visiškai neatsakingas režisieriaus darbas, leidęs filme pasirodyti tokioms klaidoms.
Istorijos pateikimas iš vienos pusės atrodo visai gerai. Rodoma drama, kurios metu galima stebėti abiejų boksininkų gyvenimus, pamatyti jų nuoskaudas ir kadais padarytų klaidų pėdsakus jų dabartiniame gyvenime. Viskas kaip ir gerai, gražiai sudėliota, žmogiškumo turintis pasakojimas. Kitu atžvilgiu – tai labai nuobodžią siužetinę liniją turintis darbas, kurio scenarijų galima nuspėti jau nuo pat pradžios. Žinoma, paskutinė kova, dėl kurios ir įvyko šis filmas, tampa pačiu maloniausiu filmo koziriu. Išties buvo sunku suprasti, kuris iš jų laimės. Blogiausia, jog dėl geriausios filmo scenos tenka laukti vos ne pusantros valandos neįdomių, pasikartojančių ir visiškai tuščių dialogų, kuriuos bent kažkiek praskaidrindavo neblogas humoras.
Humoras, apie kurį kalbama, vietomis parinktas netgi labai taikliai. Galima pasijuokti iš vieno ar kito personažo daromų klaidų ir jų asociacijų su jau aptariamais legendiniais abiejų aktorių personažais. Nemaža dalis humoro, o tiksliau, greitų ir nenusibostančių monologų sklinda iš Dantes personažo lupų. Kaip nekeista, tačiau tai pats geriausias juostos veikėjas, kurio pasirodymas iš karto prognozuoja neblogą juoko dozę. „Vaikis“ ir „Skustuvas“ nesukuria nieko įsimintino iki finalinės kovos, tačiau tenka pripažinti, kad ir ji atrodo blankiai, prisiminus tuos nuostabius laikus, kai kino ekranuose karaliavo nenugalimas „Rokis“. Dar prie humoro prisideda „Žaibas“. Visai mielas senuko pasirodymas, kuris kartu su Dante sudaro visai pakenčiamą ir šmaikštų duetą. Kitiems filmo veikėjams taip nepasisekė. Visi jie atrodo labai susikaustę ir visiškai neatsiskleidžia. Jeigu vertinti, kuris filme pasirodančių aktorių legendinis personažas dominuoja čia, tai, be abejo, būųu Džeikas Lamota ir filmas „Įsiutęs bulius“.
Pasiekus kulminaciją, po ilgų treniruočių scenų, galime pasimėgauti dvikova. Taip, ji atrodo labai graudžiai, nes žiūrėti, kai bokso ringe mušasi du senukai, nėra malonu. Dvikovos metu abu jie iš naujo pasižiūri į savo vedamą gyvenimą, prisimena jaunystę ir supranta savo klaidas. Pats susidūrimas irgi nėra galingas, tačiau šiame filme tai nebuvo svarbiausias momentas. Pasibaigus filmui dingsta nuobodulys, jaučiamas palengvėjimas ir jausmas, jog tokias juostas geriausia žiūrėti sekmadienio ryte per kurį nors TV kanalą.
Techninė juostos pusė
Kaip jau minėta pačioje pradžioje, filmo specialieji efektai labai grubūs. Visiškai nekokybiškas veidų atkūrimas. Reikėjo tiesiog pateikti jaunus filmo veikėjus su grimu, nes viskas atrodo lyg kompiuteriniame žaidime.
Garso takelis nelabai įsimintinas, vos keli neblogi muzikiniai kūriniai, kuriuos šiai juostai padovanojo AC/DC ir Led Zeppelin. Kitos muzikinės variacijos tik pablogino bendrą atmosferos vaizdą, kartais net užgniaužė. Tokiomis akimirkomis buvo sunku net suprasti, ko siekia filmo režisierius. Jis norėjo dramos ar komedijos? Išties sunkus atvejis, kai nėra tikslaus atsakymo. Prie to nesusipratimo prisidėjo dar ir nykus garso montažas, kuris nepridėjo juostai jokio efektingumo.
Operatoriaus darbas pakenčiamas, bet tik paskutiniame filmo akorde, kai į ringą žengia abu senukai. Dvikova parodyta labai spalvingai, vaizdžiai ir efektingai. Nors ir abu personažai nesikovė atitinkamai gerai, tačiau kamerų dėka pasijaučia įtampa ir intriga dėl vieno ar kito veikėjo pranašumo ringe.
Filmo montažas tam tikrose vietose gana chaotiškas, tačiau jis nesugadina bendro vaizdo, kas yra gerai. Pernelyg greitai pereinama nuo vieno personažo istorijos iki kitos, todėl galima tiesiog pasimesti rodomame siužetinės linijos veiksme. Režisierius nenorėjo išskirti vieno ar kito veikėjo, todėl gavosi labai blogai sulipdytas darbas, iki galo neatskleidžiantis nė vieno veikėjo potencialo.
Aktorių kolektyvinis darbas
Viena iš maloniausių juostos peržiūros akimirkų tampa pagrindinių aktorių pasirodymas didžiajame ekrane boksininkų amplua. Nostalgiją jausti priverčiantis pasirodymas.
Sylvesteris Stallone ir jo „Skutuvas“ labai primena jo legendinį personažą Rokį, todėl stebėti tokį neakivaizdų ir neoficialų jo populiariausio personažo sugrįžimą yra vienas didelis malonumas. Aktoriniais sugebėjimais pasigirti aktorius negali, atrodo kaip įprastai tokiuose filmuose, tačiau vien jau iš pagarbos jam ir jo amžiui galima paploti pasibaigus pačiam filmui.
Gyva kino legenda, Robertas De Niro, savo buvimu irgi pakėlė šios juostos kokybę. Nors paskutiniu metu vaidina tik savo malonumui ir dėl honorarų, kino asas paverčia šį filmuką savo asmeniniu šou. Kaip jau sakyta, šis filmas priklauso Lamotai, o ne Rokiui. Vaizdingiau pateiktas personažas, kuris atrodo žymiai dramiškesnis nei jo oponento vaidinamas veikėjas.
Didžiausiu juostos atradimu ir tikru žvaigždūnų pavadinti reikia „stand upo“ meistrą Keviną Hartą ir jo stulbinamą pasirodymą. Komiškas, arogantiškas ir kartais vulgarus Kevinas atrodo taip, lyg tai būtų jo filmas ir jis čia grotų pirmuoju smuiku.
Antraplanius vaidmenis papildo ir tokie kino grandai kaip Alanas Arkinas suvaidinęs „Žaibą“ bei žavinga Kim Basinger. Kas liečia Kim, tai tiesiog sunkiai suvokiama, kaip šešiasdešimtmetė moteris sugeba atrodyti taip jaunai ir seksualiai. Puikus aktorių kolektyvo papildymas, kuris nenuvilia.
Verdiktas
„Didžioji kova“ – tai lengvas, šiltas ir kartu labai mielas pasakojimas apie buvusius boksininkus, kurį papildo neblogas humoras ir smagūs veikėjai. Deja, dėl silpno turinio ir labai užtemptai pateikiamo veiksmo, filmas tampa dar vienu projektu, kuriam tinkamiausia vieta – rytinė sekmadienio TV programa.
Scenarijus ir siužetinės linijos pateikimas – 5/10
Techninė juostos pusė – 6/10
Aktorių kolektyvinis darbas – 7/10
Bendras vertinimas: 6/10
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!