Apie ką mes čia…
Meilei amžius neturi jokių ribų, todėl nenuostabu, kad šis jausmas gali ateiti netikėtai kaip tai atsitiko Biliui. Vyras jau seniai eina šeštą dešimtį, tačiau jis tik dabar atrado savo laimę jaunesnės palydovės glėbyje ir pasiruošė ją vesti. Bilis suruošia bernvakarį, į kuri pakviečia tris geriausius savo draugus. Senukų gvardija pasirengusi dar vieną kartą pašėlti ir prisiminti senus gerus laikus.
Kūrinio vidus
Vienintelė mintis, kuri kamavo visą laiką prieš filmo peržiūrą, buvo tokia, kad kūrėjai nepasišiukšlintų ir nepristatytų dar vieno „Bernvakario Vegase“. Režisierius, besispecializuojantis tik šeimyniniuose filmuose, suteikė puikią garantiją, jog vulgarumo ribos bus išlaikytos ir galiausiai pasižiūrėjus juostą tapo aišku, kad kino kūrėjas ištesėjo savo pažadą prieš žiūrovus nepritaikyti „tualetinio humoro“ filme, o pati juosta tuo pačiu pranoko visus lūkesčius.
Juostos siužetas gana banalus, bet nuo to nenukenčia pati istorija ir jos patiekimas bendruose pasakojimo rėmuose, nes prisodrintas geru humoru filmas pakelia nuotaiką ir nuteikia labai pozityviai peržiūrai, kurios metu apsieinama be vulgarių dialogų, keiksmažodžių ir svarbiausia – be klišinio bernvakario pavaizdavimo, kuriame dominuoja vien tik narkotikai ir nuogos merginos.
Solidiems vyrams surengtas pašėlęs, tačiau gana adekvačiai prasmingas vakarėlis, kuris suteikia jiems energijos ir jaunatviškumo. Kiekvienas iš mūsų buvome ar esame jauni, tačiau atėjus solidžiam amžiui subręstame ir bandome elgtis rimčiau, tačiau karts nuo karto tikrai nepakenktų tokie draugų susitikimai, pasiliksiantys atmintyje labai ilgai.
Visas filmo humoras orientuotas į pasišapymą iš senatvės, bet gerąją to žodžio prasme, todėl kuriozinės situacijos ir veikėjų veiksmai taip prajuokina, kad galima apsieiti ir be šmaikščių dialogų, kurių, deja, čia išties mažai. Kiekvienas veikėjas irgi atspindi tam tikrą vaizdą ir jų charakteris parodo senatvės progresą. Jaunatviškai nusiteikęs Bilis, kurio laukia jauniklė žmona, visko bijantis ir depresuojantis Arčis, susimastęs ir ramybę įvaldęs Padis bei savyje užsisklendęs ir norintis išsivaduoti nuo vienatvės Semas. Tai puikus kvartetas, galintis papuošti bet kokią šventę, todėl nenuostabu, jog režisierius pakvietė suvaidinti tokius vaidmenis kino legendas.
Pasibaigus filmui jaučiamas pozityvus jausmas, kuris lydi dar ilgą laiką išėjus iš kino salės. Iš tikrųjų keista, kad toks gana banalus ir tuo pačiu šiltas filmas suteikia tiek daug džiaugsmo. Jeigu bent dalis išleidžiamų komedijų būtų tokios, tai ir žanras nedegraduotų dėl vulgarumo epidemijos.
Techninė juostos pusė
Vienu esminių viso filmo techninės pusės aspektų tampa garso takelis, kuris nuteikia puikiai kelionei komedijos link, o muzikinė palyda ir kiekviena kompozicija suteikia papildomo žavesio rodomoms scenoms.
Operatorius irgi įnešė savo nemažą „trigrašį“ į filmo kokybiškumą. Kiekviena scena pateikiama taip, lyg galima būtų pajausti visą vakarėlio jausmą ir prie jo prisiliesti. Efektingos scenos klubuose perkelia mus į prabangų muzikinį klipą, kuriam vadovauja keturi žilstelėję šturmanai.
Filmo montažas irgi neblogas. Juosta nepraranda istorijos eiliškumo, nereikia ieškoti kokių nors paaiškinimų dėl rodomų nesusipratimų ir svarbiausia, jog viskas pateikiama labai žvaliai, todėl apie kokį nors nuobodulį net nereikia šnekėti.
Aktorių kolektyvinis darbas
Keturios kino ikonos ir legendiniai, visų mylimi aktoriai, susibėga į vieną filmą. Čia jau didžiausias argumentas, kodėl šį filmą reikia pasižiūrėti kine ir tik jame.
Vaidybos genijus Robertas De Niro nepraranda savo iškalbingo žavesio ir mafijoziškų manierų, tai matosi viso filmo eigoje, todėl vien bežiūrint į jo sukurtą veikėją, pasidaro tiesiog smagu. Kartu jaučiama ir nostalgija, kurios metu iškyla prisiminimai apie jaunesnius aktoriaus metus, kai jis karaliavo kino ekranuose.
Morganas Freemanas irgi vienas iš pačių unikaliausių pasaulio aktorių - jo balsas skamba lyg tikra arija. Tai puikus ir gana šmaikštus personažas, linksminantis filmo metu nuo pradžios iki jo galo.
Seniai matytas kino ekranuose Kevinas Kline‘as irgi nenuvilia. Tai smagus ir be proto šarmingas vyras, kuris papuoštų bet kokį filmą vien tik savo buvimu.
Michaelis Douglasas taip pat vertas pagarbos, ypač atsižvelgus į tai, jog aktorius nugalėjo vėžį ir išsiskyrė su savo žmona. Sunkus gyvenimo etapas neleido aktoriui liūdėti ir jis šiame filme pasirodė gana iškalbingai. Jo vaidmuo – tai lyg jo paties atgimimas gyvenimui. Prieš jį atsiveria visi horizontai, todėl labai malonu matyti jį tokį, koks jis yra filme.
Antraplanių aktorių labai daug, gana ir žinomų veidų, tačiau jie neturėjo jokių šansų prieš legendinį ketvertą, nors ir nieko nesugadino. Dėl to labai neutraliai galima priimti kiekvieną filme pasirodantį žmogų.
Verdiktas
„Paskutinį kartą Vegase“ – tai labai pozityviai nuteikianti istorija apie keturių draugų gyvenimo kryžkelius ir norą pasijausti vėl jaunais, sudalyvaujant didžiausiame jų gyvenimo bernvakaryje, kuris lydimas nuostabių kino legendų pasirodymų, nuotaikingos siužetinės linijos ir sodraus humoro, be kokių nors vulgarumo žymių.
Scenarijus ir siužetinės linijos pateikimas – 6/10
Techninė juostos pusė – 7/10
Aktorių kolektyvinis darbas – 8/10
Bendras vertinimas: 7/10