Su meru Alvydu Katinu susitiko teatro meno vadovas Dmitrijus Kuklačiovas, Audra Keniausytė-Petraitienė, teatro gastrolių Lietuvoje organizatorė. Kartu į susitikimą atvyko ir dvi pūkuotosios gražuolės Markiza ir Sirenė, pademonstravusios ne tik išpuoselėtus savo kailiukus, bet ir išskirtines manieras.
Svečiai susitikime neužsibuvo. Pasirodo, kad pūkuotosios artistės pasirodymo metu galėtų atlikti savo vaidmenis be sutrikimų, joms reikia kokių keturių valandų adaptuotis naujoje aplinkoje. Tad Dmitrijus Kuklačiovas trumpai, bet nuotaikingai pristatė savo teatrą, artistus, gastroles įvairiose pasaulio šalyse, susižavėjęs kalbėjo apie Uteną, kurią, nors ir trumpai matęs, galėjo įvertinti kaip jaukų, tvarkingą ir šviesų miestą. „Nuostabu, kad šiam miestui vadovauja žmogus, pavarde Katinas, – kalbėjo D. Kuklačiovas. – Mes visi esame truputį katinai, nes visiems reikia meilės ir dėmesio. O be šito nė vienas teatro artistas negalėtų tapti tikru artistu. Išdresuoti katytes didelių pastangų nereikia. Svarbiausias yra tarpusavio ryšys, kuris visada atsiranda, kai su gyvūnu elgiamasi meiliai, draugiškai, kai jam skiriama pakankamai dėmesio“.
Alvydas Katinas neliko skolingas: Utena susižavėjusiam kačių teatro meno vadovui ne tik pristatė miestą ir regioną, kuriame gyvena gausiausia Lietuvoje Katinų pavardę turinčių žmonių bendruomenė, bet ir savo pavardės, ir savo katino, vardu Hansas, dalyvavimo politiniame šalies gyvenime pliusus. Meras svečiui įteikė įvairios atributikos, kurios svarbiausias akcentas – pats meras ir katinas Hansas. Gavęs dovanų D. Kuklačiovas sakė, kad jų teatro katinų muziejuje dabar būtinai atsiras vieta, skirta Utenos merui Alvydui Katinui.
Susitikime be Markizos ir Sirenės dalyvavo ir daugiau katinukų. Tai – trys maži raini Utenos rajono gyvūnų globos namų gyventojai. Jie nedrąsiai markstėsi ant Utenos rajono gyvūnų mylėtojų draugijos prezidentės Jolantos Tarnaukienės rankų ir stebėjo dviejų teatro gražuolių viražus po salę. Į susitikimą dideliame krepšyje jie atvyko teatro vadovų prašymu, mat buvo sumanyta vieną iš globojamų gyvūnų priimti į teatrą. Šis sumanymas buvo tarsi mažas stebuklas, kuris susitikimo metu ir įvyko. D. Kuklačiovas išsirinko mažąją rainutę, spėjusią vieną iš teatro artisčių apšnypšti, kai ta siekė artimiau susipažinti su naująja savo kolege. Čia pat mažajai artistei buvo sugalvotas ir vardas: Merė. Buvo siūlymas pavadinti katytę Maša, bet žinant Utenos mero pavardę vardas Merė lipte prilipo.
Dmitrijus Kuklačiovas susitikime maloniai buvo nustebintas dar kartą: Jolanta Tarnauskienė papasakojo apie Utenos rajono savivaldybės pastangas ir darbus globojant benamius gyvūnus, steigiant gyvūnų globos namus ir rekonstruojant naująjį erdvų ir didelį gyvūnų globos namų pastatą.„Jūs atliekate tikrai vieną svarbiausių darbų, – sakė D. Kuklačiovas. – Manau, kad rūpinimasis gyvūnais Utenoje yra toks reikšmingas ne todėl, kad mero pavardė Katinas. Rūpinimasis beglobiais tikrai eina iš širdies“.