Karštą sekmadienio popietę Kaune, Santakoje susirinko nemažas būrys kauniečių ir miesto svečių. Visi su nekantrumu laukė istorinio sukilimo inscenizacijos.

Kol sukilimo dalyviai galando kirvius, dalgius ir kitus ginklus, miestiečiai galėjo pasivaikščioti, pasifotografuoti dalyvių stovyklose. Didžioji dali sukilimo dalyvių buvo atvykę iš Lenkijos. Galima buvo sutikti ir kazoką iš Ukrainos.Vidurdienį sukilėliai davė priesaiką, buvo pašventinti kunigo.

Artėjant 16 val. žmonės įsitaisė ant žolytės lauke. Pradžioje būrelis rusų vežė rekrutus į armiją. Juos užpuolė būrys sukilėlių. Užvirė mūšis: rekrutai išlaisvinti, tada iš sukilėlių pusės perbėga vienas „išdavikas“ ir nurodo rusų kariuomenei, kur išsidėsčiusi sukilėlių kariuomenė.

Na, tada ir prasidėjo. Aidėjo šūviai, girdėjosi riksmai, kalavijų dūžiai. Mūšiui suteikė žavesio ir rusų imperijos karių patrankos, nuo kurių šūvių drebėjo žemė. Kadangi rusų armija buvo geriau ginkluota ir gausesnė, ji nugalėjo sukilėlius. Sunkiai, bet nugalėjo.

Žmonės negailėjo aplodismentų renginio dalyviams, kurie po mūšio dar ilgai bendravo su žmonėmis. Jie mielai pozavo ir leido visiems norintiems prisiliesti prie to meto ginkluotės. Manau, renginys pavyko.