- Daniau, kaip susidomėjai didžėjavimu? Nuo kelių metų groji? Ar tai daryti tave skatina ir tėvai?
- Pradėjau mokytis nuo devynerių (dabar Daniui yra 13-ika - DELFI), atsimenu pirmąsias pamokas. Priėjęs prie pulto ir išvydęs tiek įvairių mygtukų galvojau, kad tai kosminio laivo valdymo pultas. Teko pavargti, kol supratau viską – kas, kur, kaip. Susidomėjau, nes muzika man patinka - neišsiskiriu su ausinėmis.
Tėtis organizuoja festivalius, tad atsimenu, kaip stovėjau prie pat pasaulyje pripažintų DJ Above& Beyond ir mačiau tūkstantinę šėlstančią minią. Pagalvojau - „nieko sau, kaip čia taip?“. Širdyje sau pasakiau - sieksiu to. Nuo to viskas ir prasidėjo - padaręs pamokas lėkdavau pas tėtį į klubą ir valandų valandas praleisdavau prie pulto. Būdavo visko – galvojau, spjausiu ir pabėgsiu. Net ir pabėgdavau, bet sugrįždavau atsigėręs šalto vandens.Tėtis pasakė - stosi groti tada, kai iš dešimties sujungtų kūrinių padarysi vos vieną klaidą.
- Kaip klausytojai, publika reaguoja į tavo amžių?
- Groju daugiausiai moksleiviams iki 18 metų, tai - mano bendraamžiai. Didžėjaus darbas ne vien gerai „sumiksuoti“ kūrinius, bet ir stebėti publiką, reaguoti į juos. Savo dėkle turiu daugiau nei 500 kompaktinių diskų, tad juos galiu palepinti įvairiausia muzika - atsistojus prieš ją ne vien turi šypsotis ar kelti rankas į viršų, bet ir stebėti juos - kas juos tuo metu domina, kokį kūrinio greitį pasirinkti... Kiti pasaulio didžėjai jau groja iš kompaktinių diskų kortelių ar USB raktų - man tai nepatinka, aš groju gyvai iš kompaktinių diskų.
Žinote, pradžioje buvo sunku sulaukti neigiamų komentarų, visiems neįtiksi. Mes juos vadiname „hateriais“ (liet. nekentėjai), nors, kaip sakoma, jei nekomentuoja nieko, tai vadinasi tu nerūpi. Blogas ar geras komentaras yra reklama. Dabar net neskaitau, o jei paskaitau - tai pasijuokiu.
- Ar buvimą DJ nesudėtinga derinti su mokslais?
- Ne, tai toks pats užsiėmimas kaip kiti: vieni lanko sporto mokyklas, būrelius, o aš pasirinkau muziką. Nors patinka ir futbolas - dievinu jį, ypač Cristiano Ronaldo. Neasu išskirtinis - gaunu ir pastabų, visko būna.
- Groju klubuose, atvirose arenose, privačiais užsakymais. Aišku, dar groju tik dienomis – iki 22 val.
- Ar savo ateities planus sieji tik su muzika? Ar norėtum būti didžėjumi visą gyvenimą? Ar pavyksta užsidirbti?
- Taip, man jau greitai sueis 14-ika. Na, jei ketverius metus nemečiau, vadinasi ir nemesiu.
Žinote, tai ir pramoga, ir darbas - turiu gerus vadybininkus, tai Gedas Narbutas ir mano tėtis. Gaunu užtektinai. Iš savo pinigų nusiperku ir kompiuterius, ir ką panoriu, jei mama leidžia. Kiti keliauja į banką – mokslams, studijoms, nes nežinia, kas gali atsitikti rytoj.
- Kur turėtų įvykti tavo svajonių pasirodymas?
- Skaitytojai juoksis, bet juk galime pafantazuoti „kas, jei“. Svajonė - „Tomorrowland“ festivalis, ten groja visas elitas.
Šiuo metu jaunasis Lietuvos didžėjus Danius Armanavičius – DJ Daniukėlis bando sužavėti ne tik lietuvius, bet ir užsienio klausytojus – savo, su prodiuserio pagalba parengtą įrašą „I hate haters (vocal mix)“ jis nusiuntė įrašų kompanijai „Spinnin records“, kuri už gautus įrašus siūlo balsuoti „Facebook“ puslapyje. Šiuo metu DJ Daniukėlis tarp daugybės įrašų užima trečiąją vietą. Rugsėjo pradžioje jis savo klausytojams pasiūlys dar kelis naujus savo prodiusuotus įrašus.
- Kaip nusprendei nusiųsti savo įrašą į „Spinnin records“? Ar tikėjaisi tokio populiarumo?
- Patalpinau dainą nieko nesitikėdamas – žiūriu, opa, pasaulis balsuoja ir „lipu“ į viršų. Jau galvojau TOP 100 būtų puiku, o kad atsidursiu trečioje vietoje, tiesiog fantastika. Nesenai netekau mylimo senelio - vis pagalvoju, gal jis čia man ranką tiesia, nes visada mane palaikydavo.Vis sakydavo - „kas čia žino Daniuk, gal ir tapsi kokia žvaigžde“.
Ten („Spinnin recirds“ „Facebook“ puslapyje – DELFI) balsuoja visas pasaulis (...). Ši pasaulyje populiariausia įrašu kompanija iš TOP 50 išsirenka sau mėgstamiausią kūrinį ir pasirašo sutartį su atlikėju. Nesvarbu, ar gausiu tokią dovaną ir sutartį... Svarbu, kad pasaulio žmonės mane palaiko ir įvertina.
