Renginyje buvo pristatyta jo sudaryta knyga „Dzeno istorijos“. Tai trumpų, komiškų, pamokančių, dzenbudistinių istorijų rinkinys. Šios istorijos, atsiradusios Tolimuosiuose Rytuose, buvo užrašytos vienuolių. Knyga sudaryta iš keturių šaltinių: „101 dzeno istorija“ , „Mumonkan“ arba „Vartai be vartų“, „Hekiganroku“ arba „Mėlynosios uolos įrašai“ ir „Užrašyti čano meistro Daoi iš Dziangsi pasakymai“.
Knygos idėja gimė rašytojui ir režisieriui Vytautui V. Landsbergiui, kuris pasiūlė Domantui sudaryti ir išversti šią knygą, žinodamas, kad šis jau senokai domisi Rytų filosofija. Beje, lietuvių kalba iki šiol nėra nė vieno išsamaus veikalo, supažindinančio net ir su pačiu budizmu, jo kultūra, istorija, jo kryptimis.
Pristatydamas šią knygą, Domantas patarė tiems, kurie susidomės dzenu, visų pirma susipažinti su visuma, tai yra budizmu apskritai. Jo buvęs dėstytojas, budologas A. Beinorius sakydavo, kad „norint išmanyti budizmą, nepakanka išmanyti vienos jo atšakos, reikia matyti visumą“.
Domantas susidomėjo Rytų filosofija būdamas 10-oje klasėje. Jam buvo mažai įdomu tai, kas buvo dėstoma per privalomas literatūros programas, dauguma dėstomų autorių kėlė nuobodulį. Jis nerasdavo juose atsakymų į klausimus, kurių ieškojo. Ir kadangi Vakarų literatūra ir filosofija jo netenkino, pradėjo domėtis Rytų mąstytojais. Natūralus paaugliškas protestas prieš tai, kas yra kišama, privedė prie susidomėjimo budizmu.
Atsakydamas į klausimą, kas yra dzenas, Domantas pasakė, kad tai yra mankšta arba meditacija, skirta protui numalšinti. 99,9 proc. savo gyvenimo mes pasikliaujame protu, o dzenas leidžia užgesinti protą ir pasinerti į savo vidų. Maksimali koncentracija, pasiekiama meditacijos keliu, padeda daugybėje sričių - nuo Rytų kovos menų iki mokslo, meno, šeimos ir t.t. „Budizmo esmė yra labai paprasta: viskas pasaulyje yra susiję. Tai, ką darome dabar, turės atoveiksmį ateityje. Tobulindamas save, žmogus tobulina visatą“, - sakė jis.
Domantas dalijosi savo įspūdžiais iš darbo radijuje ir televizijoje: „Daug kas romantizuoja darbą televizijoje, nors tai yra vienas sunkiausių, pragariškiausių darbų. Tai darbas, kuriame yra daug ambicijų, netiesos, kuris reikalauja daug nervų ir kantrybės“. O darbas radijuje jam visai patiko, nes ten nereikėjo daug vaidinti, užteko būti savimi. Domantas svajoja apie savaitinę laidelę, skirtą netradicinei, avangardinei muzikai, kadangi svečias yra muzikos ,,maniakas“. Jis klausosi įvairios muzikos ir sako, kad nėra nė vieno prasto žanro, yra tik prasti atlikėjai.
Domantas yra dažnai lyginamas su rusų grupės ,,Akvarium“ lyderiu Borisu Grebenščikovu. Jis pripažino, kad domisi šia grupe lygiai taip pat, kaip ir tūkstančiu kitų, bet su Grebenščikovu jį sieja sielų giminystė.
Pasakodamas apie praėjusiais metais suorganizuotą turą po Lietuvą, Domantas pasakė, kad neįsivaizdavo, kokio dydžio ir grožio yra Lietuva iš tikrųjų. Šešių muzikantų grupė koncertavo mažuose miesteliuose, kaimuose, karjeruose, aplankė užmirštas, nelankomas vietas, kur niekada neskambėjo muzika. Projekto tikslas – pamatyti nefasadinį Lietuvos veidą ir parodyti, kad mokėti reikia ne už viską, - muzika pati pas tave gali atkeliauti į kiemą, net jei tu būsi vienintelis klausytojas.
Viskas buvo daroma iš idėjos. Jie nusprendė pasidalyti savo muzika su tais, kurių nepasiekia plačiajuostis internetas. Per dešimt dienų jie surengė 24 koncertus ir buvo arti išsekimo ribos, tačiau Domantas džiaugiasi šiuo patyrimu ir planuoja ateities turus. Jis mano, kad vieno žmogaus istorija susijusi su jo dainomis, paveikia daug stipriau, nei 10 tūkstančių žiūrovų Vingio parke.
,,Mes praleidžiame gyvenimą uždirbdami pinigus, statydami namus, pirkdami automobilius. Esame robotukai, naudingi valstybei. Ir kažkada pradedi suvokti, kad tai yra visiški niekai. Gyvenimas eina pro šalį, o kas iš tikrųjų tu esi ir ką turėtum veikti?“, – pasakojo Domantas. Susimąstykime ir mes.
Pusantros valandos šilto pokalbio ir užburiančių dainų pralėkė nepastebimai. Linkime Domantui sėkmės ir džiaugiamės, kad jis surado savo nišą, į kurią įdeda visą širdį (...).
Trakų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Lentvario filialo vedėja Kristina Mečkovska