Vieno iš sėkmės psichologijos pradininkų Dale Carnegie knyga „Kaip atsikratyti nerimo ir pradėti gyventi“ savaime nenuims rūpesčių bei išgyvenimų naštos. Vis dėlto, vaizdingų pavyzdžių joje tiek daug, kad dažnai pagausite save klausiant, ar rašoma buvo ne apie jus.

Kad nerimas ilgą laiką lydėjo ir patį knygos autorių geriausiai iliustruoja kai kurių šaltinių minimas faktas, jog D. Carnegie iš gyvenimo pasitraukė savo noru. O nerimauti būta dėl ko: vaikystė neturtingoje šeimoje, keli nesėkmingi bandymai užsidirbti duonos kąsniui pardavinėjant įvairias prekes, po to sekęs bedarbystės laikotarpis. Ir kai atrodė, jog gyvenimo šviesą netrukus užgoš keli vienas ant kito gulantys juodų tonų sluoksniai, D. Carnegie sugalvojo rengti viešojo kalbėjimo kursus suaugusiems Niujorke.

Ilgainiui šie kursai tapo tokie populiarūs, jog jų autoriui garantavo tuo laiku didžiulį – 2 tūkst. dolerių mėnesio atlygį. Didelė dalis tų kursų medžiagos puikiai pasitarnavo rašant bestseleriu iki šių dienų išlikusią knygą „Kaip įsigyti draugų ir daryti įtaką žmonėms“, apie kurią „Bibliotekos“ rubrikoje dar tikrai pakalbėsime.

Kadangi viešasis kalbėjimas be nerimo ir streso yra praktiškai neįsivaizduojamas, tai paskatino D. Carnegie giliau pažvelgti į šios problemos esmę, o savo atradimus aprašyti knygoje „Kaip atsikratyti nerimo ir pradėti gyventi“. Autorius rašo sau būdingu stiliumi, kiekvieną svarbesnę detalę iliustruodamas pavyzdžiu bei apibendrindamas, o tai padeda ne tik paprasčiau įsisavinti informaciją, tačiau ir paskatina veikti.

Anot žymaus saviugdos praktiko, pagrindiniai dalykai, kurie mus neramina bei trukdo gyventi, yra tie, kuriems daryti įtakos mes negalime. Be to, mes linkę sureikšminti esamų rūpesčių mastą, suabejoti savimi, mus supančia aplinka, mūsų veiksmų tikslingumu ar apskritai viso gyvenimo prasme. Knygoje naujomis spalvomis sutviska puikiai visiems žinoma tiesa, jog nieko nėra pastoviau už laikinumą, o dėl to sielvartauti nederėtų. Juk dažnai prisiminus, kokios didelės anksčiau atrodė tuometinės problemos, mus apima juokas ir suprantame, jog nebuvo viskas taip blogai, kaip atrodė. Įdomu, kaip pasikeistų gyvenimas, jei pavyktų iškart reaguoti be visur aplink išsitaškančio neigiamų emocijų kokteilio?

Praėjusią savaitę minėjau, jog pasidalinsiu patirtimi, kurią sukaupiau pusę metų taikydamas šioje knygoje minimus dėsnius. Kadangi esu labai emocingas, tai iki tol į įvykius reaguodavau karštai, nors blaiviu protu puikiai suprasdavau, jog toks būdas dažniausiai kenkia man pačiam. Pritaikęs šioje knygoje aprašytus principus ne tik supratau, bet ir kiekvienu atveju stengiuosi iki minimumo sumažinti audringą savo reakciją į gyvenimo kelionėje pasitaikiusią, o gal tik minčių horizonte menką daigelį išleidusią kliūties piktžolę, nes visuomet įsijungia priminimas: juk nieko tokio neatsitiko, pasaulis nesugriuvo, žmonės nemirė, todėl žiūrėk, kaip gali šitą situaciją išspręsti.

Kaip pažadinti tokią ramybę savyje? Kaip atrasti save ir išmokti džiaugtis savimi tokiu, koks esi? Kaip pasitikti iššūkius ir duoti atkirtį? Kaip tinkamai priimti kritiką ir atsikratyti „ką žmonės pasakys“ fenomeno baimės? Kokia nuovargio reikšmė mūsų psichologinei būsenai? Kaip išsiveržti iš nuobodulio gniaužtų? Pagaliau, kokie pirmieji depresijos įveikimo žingsniai? Šie klausimai - tik dalis aktualių temų, kurios išsamiai bus išnagrinėtos šioje Dale Carnegie knygoje.

„Kaip atsikratyti nerimo ir pradėti gyventi“ - ne tik knygos pavadinimas, tačiau ir labai svarbus klausimas mums visiems. Asmeniškai galiu patvirtinti, jog jei šią knygą ne tik lydėsite akimis, tačiau joje įspaustos tiesos paliks žymę ir jūsų gyvenime, tai ilgainiui nerimas iškels baltą vėliavą bei duos pradžią vidinės ramybės bei užtikrintumo kupinam gyvenimui.

Įvertinimas: 7/10.