Laiške DELFI skaitytojas pasakojo „Maxima“ prekybos centre akcijos metu įsigijęs kamčiatkinį vaivorykštinį upėtakį. „Kitą dieną per TV žinias pranešė, kad prie Japonijos sugautų žuvų radiacija viršija normą 2500 kartų. Kaip žinoma, Kamčiatką su Kurilų salomis ir Japoniją skalauja tie patys vandenys. Tada paskambinau nemokamu „Maximos“ telefonu ir panorau sužinoti, iš kokio vandens tvenkinio ar jūros, ar šalies tie upėtakiai atvežti“, - pasakojo laišką parašęs Vytas (vardas pakeistas – DELFI).

Vyriškis pasakojo, kad ši informacija jam taip ir nebuvo suteikta. „Atsakovai reikalauja vardo, pavardės, mobilaus tel. (skambinau laidiniu), o savo pavardės nesako. Žada per 3 dienas (!) atsakyti. Deja, neatsako“, - laiške piktinosi jis.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba iš tiesų nurodo, kad vartotojų pageidavimu jiems turi būti pateikta informacija apie žuvininkystės produktų gamybos metodą (sužvejota, užauginta), žvejybos rajoną, t.y. kur sugauti žuvininkystės produktai. Jei žuvis, vėžiagyviai, ar moliuskai buvo sužvejoti jūrose, turi būti nurodomas žvejybos rajonas – jūra, vandenynas. Tuo atveju, jei jie sužvejoti gėluose vandenyse ar dirbtinai užauginti gėlame arba jūros vandenyje, tai turi būti nurodyta kartu su kilmės šalimi.

Upėtakis – iš Danijos

Vis tik, VMVT specialistai nurodė, kad skaitytojui jaudintis nereikėtų – jo įsigytas upėtakis buvo užaugintas Danijoje. Tai specialistai nurodė ir skaitytojui, gavę jo skundą. „Kamčiatkinis vaivorykštinis upėtakis - tai žuvų rūšies pavadinimas. Šios rūšies žuvys natūraliai paplitę šiaurinėje Ramiojo vandenyno dalyje, tačiau veisiasi ir gėluose vandenyse, dėl to dažnai auginamos tvenkiniuose. Vartotojus gali suklaidinti žuvies pavadinimas „Kamčiatkinis“, tačiau tai nereiškia, kad žuvis būtent ten ir sužvejota. Konkrečiu atveju galime patikinti vartotojus, kad mūsų prekybos centruose parduodamas Kamčiatikinis vaivorykštinis upėtakis buvo užaugintas Danijos tvenkiniuose“, - sakė VMVT Maisto skyriaus vedėjos pavaduotoja Loreta Herbst.

„Maxima“ atstovė ryšiams su visuomene patvirtino, kad upėtakis buvo užaugintas Danijoje ir nurodė, kad ši informacija suteikiama parduotuvėje. „Mūsų parduotuvėse prekiaujama daugiausia Lietuvoje užaugintais kamčatkiniais vaivorykštiniais upėtakiais. Šiuo metu mūsų parduotuvėse galima įsigyti ir Danijoje užaugintų šios rūšies žuvų, kuriuos importuojame specialiųjų akcijų metu. Tai, kad žuvys buvo auginamos ir sugautos Danijoje, patvirtina ir atitikties dokumentai. Žuvies kilmės šalis privalo būti nurodyta ant kainos etiketės, todėl parduotuvėje klientas yra informuojamas apie perkamos žuvies kilmę. Tokią informaciją tiksliai galima sužinoti pačioje parduotuvėje, kurioje papildomai galima teirautis ir parduotuvės darbuotojų“, - sakė ji.

Iš Japonijos praėjusiais metais žuvų neimportavo

VMVT išplatintame pranešime teigiama, kad dėl radiacijos jaudintis nereikėtų. „Po 2011 m. kovo 11 d. įvykusios avarijos Fukušimos branduolinėje elektrinėje, tam tikruose japoniškuose maisto produktuose radionuklidų lygis viršijo nustatytus maisto produktų taršos lygius. Kadangi ši tarša galėjo būti pavojinga gyventojų ir gyvūnų sveikatai, todėl Europos Komisija nustatė labai griežtas importo iš Japonijos kai kurių prefektūrų ar prie jų esančiuose vandenyse sugautų žuvų ar kitų jūros gėrybių kontrolės taisykles“, - cituojama L. Herbst.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai kontroliuoja kiekvieną iš Japonijos importuotų maisto produktų siuntą dėl radioaktyvios taršos. Nuo 2011 metų kovo Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto laboratorijoje dėl radioaktyvios taršos ištirta per 1400 įvairių maisto produktų mėginių (maisto papildai, džiovinti jūros dumbliai, sojų padažai). Visi ištirti maisto produktai neviršijo leistinų lygių. Importuotuose iš kitų šalių maisto produktuose padidintos radioaktyvios taršos, kuri galimai būtų siejama su įvykiais Japonijoje, nenustatyta. 2011-2012 m. žuvies iš Japonijos į Lietuvą importuota nebuvo.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (44)