Šiemet jis pristato vieną įsimintiniausių šių metų atradimų – filmą, pelniusį kelis apdovanojimus Berlyno kino festivalyje, tarp kurių - už geriausią scenarijų. Skandinavų kino kūrėjas kviečia visus susipažinti su jo gimtinės vienu svarbiausių istorinių įvykių, kuris galėjo nulemti visą šalies ateitį.
XVIII amžiaus Danija buvo valdoma nelabai adekvataus savo veiksmuose monarcho, kuris vedė šalį į pražūtį su savo keistu požiūriu į gyvenimą. Kristianas VII, gyvendamas kaip jam užsinori, veda Britanijos didikę, tačiau jų gyvenimas yra tuščias, o karalius iš dienos į dieną vis labiau virsta numirėliu. Atėjus į dvarą naujam gydytojui, reikalai po truputį pradeda gerėti, tačiau įsižiebusi tarp karalienės ir karaliaus slaugytojo meilė gali sunaikinti šalį akimirksniu, nes apie tokius santykius konservatyvioje šalyje sužinoję blogo siekiantys žmonės gali išnaudoti juos kaip puikiausią ginklą prieš pačią karūną.
Nekomercinis, festivalinis kinas, vis labiau ir labiau vilioja kino žiūrovus, nes žinodami, jog kuriamas darbas yra iš idėjos, o ne dėl finansinės naudos, žiūrėdami tokias juostas mes galime atrasti visiškai naujus pojūčius. Todėl ir žiūrint šį puikų danų filmą bus galima pasijausti dalyviu kažko didingo, svajingo, o kartu ir kartaus.
Žinoma, kiekvienais metais pasirodo kostiuminės, istorinės dramos, tačiau jos būna labai pilkos, neatidirbtos iki galo, savyje pilnai nenešančios atmosferos epochos, apie kurią kalbama. Prisiminti galima ir 2008 metų sukurtą pagal literatūrinio kūrinio motyvus filmą „Karalienės sesuo“, kuris buvo tiesiog nykus pasityčiojimas ne tik iš knygos, tačiau ir bendrai iš nuostabios epochos.
Šį sykį žiūrovai gauna visiškai kitokį vaizdą – tai unikali istorijos pamoka, kuri atskleidžia visas ano laikotarpio purvinas tiesas. Kiekviename kadre jaučiama Apšvietos epocha, todėl didelis malonumas yra stebėti, kas vyksta, o dar labiau nuostabus filmo elementas, jog jo pasakojimas yra pateikiamas kaip įtempto trilerio, kurio atomazga paaiškėja beveik pačioje pabaigoje. Na, čia žinoma labiau tinka tiems žmonėms, kurie nėra susipažinę su ano laikotarpio Danija.
Pati siužetinė linija yra didelis pačios juostos privalumas, tačiau tai viskas dėka puikiai parašyto jai scenarijaus. Pats veiksmas rutuliojasi aplink tris asmenis, kurie gauna beveik tokį patį laiko tarpą išreikšti savo personažą. Matome dramą, jų gyvenimo peripetijas, jų istoriją. Puikiai padirbėta ties trimis pasakojimais, kurių bendras susivienijimas atkuria tą nepriekaištingai aprašytą XVIII amžiaus danų istoriją.
Neadekvatus karalius, nelaiminga karalienė bei gydytojas idealistas – trys nelaimėliai, kurių likimas nusprendžia visos šalies gerovę. Šių labai įsimintinų personažų dėka matome scenarijaus autoriaus strategiškai sužaistą metaforą apie kartas bei pasaulėžiūrą, o tai esminis viso filmo dalykas. Baimė naujovėms, užsidarymas savyje, degradacija – visi šie paminėti būviai Danijos visuomenėje turėjo daug įtakos.
Kita vertus, atpasakotą istoriją galima prilyginti prie mūsų dienų: tiesiog keičiasi aplinka, bet ne žmonės, mes išlikome tokie patys – bijantys ir neleidžiantys kitiems išreikšti save, padėti artimam, keisti šį nykų pasaulį. Pilnas juostos vaizdas rodo šalies smukimą, kaip galima iš modernios valstybės grįžti į viduramžius, kaip galima nužudyti ateitį.
Kitas momentas, tai, žinoma, paties karaliaus ir jo daktaro santykiai. Kaip kartais būna istorijoje, šalį valdo ne monarchas, o jo patarėjas, todėl prisiminti galima ir kardinolą Rišeljė ar Egdarą Dž. Huverį. Puikiai sudėliota šių žmonių santykių istorija.
Dialogai labai stipriai parodo pačių žmonių charakterių būsenas, jokių banalių pokalbių, viskas labai rimtai pateikiama, todėl ir gaunasi toks stiprus poveikis po peržiūros, jog išeini ir pagalvoji apie tobulėjimo savyje svarbą.
Filmo atmosfera labai niūri, žiūrint galima pajausti ne tos nuostabios švietimo epochos vaizdą, o tamsiųjų viduramžių portretą, kur žmonės kenčia nuo savo valdytojų, gatvės pilnos maro bei purvo, kuriame bėgioja didelės ir storos žiurkės.
Meilės interpretacija sodriai pagyvina veiksmą, todėl visos peržiūros metu žmogus yra prikaustomas prie kėdės, nes filmas tiesiog jį įsiurbia į savo plačius vandenis. Be abejo, tai vienas geriausių danų filmų per daugelį metų bei vienas geriausių šių metų festivalinių darbų, kuris savo dvasia dar ilgai leis priminti apie tai, jog žmonės tokie netobuli.
Visa juosta techniškai yra nepriekaištinga, tačiau didžiausios padėkos visgi yra kostiumų dizaineriams, kurių dėka atkurta ano laikotarpio mada leidžia įsimylėti kiekvieną personažą, o dar tokios prašmatnios dekoracijos pagražina kiekvieną rodomą kadrą.
Kitas ne mažiau svarbus darbas yra operatoriaus meistriškai nufilmuotos vietovės. Jų dėka atmosfera keičiasi su scenos pateikimu: šaltai, karštai, prašmatniai ar purvinai – mes viską matome dėl kameros darbo. Garso takelis, melodijos, ano laikotarpio muzika – tai dovana ausims iš kompozitoriaus Gabrielo Yearedo, kuriuo galėjome džiaugtis ir 1997 metais filme „Anglas ligonis“. Jausmingai pateikiama muzika tik dar labiau suartina žiūrovą su filmu, tiesiog nepakartojamas jausmas, kuris virpina širdį.
Filme vaidina gausybė puikių aktorių, tačiau galima sakyti, jog tai buvo pagrindinio trio pasirodymas ir tiek, nes kiekvienas iš esminių aktorių užtemdo visus kitus savo vaidybiniais sugebėjimais. Žiūrėti į Madsą Mikkelseną kiekviename naujame amplua yra didelis malonumas. Talentingas danų kilmės aktorius priverčia kiekvieną sceną asmeniniu šou, todėl visi aplinkui nublankta prieš jo charizmą, net ir paties karaliaus personažas.
Kristianą VII suvaidinęs Mikkelis Boe Folsgaardas, nors šiek tiek prasčiau atskleidžia savo potencialą, palyginus su savo vyresniuoju kolega, tačiau žiūrint į jo vaidinamą veikėją, nekyla abejonių, jog vaikinas turi didelį talentą, tik dar iki galo neatsiskleidė. Vyrišką kompaniją papildo nuostabaus grožio, akių, šypsenos švedė Alicia Vikander, kuri ne tik puikiai vaidina, tačiau ekrane neša tiek daug pozityvios energijos, jog net kai kuriose scenose vyriškajai auditorijai tiesiog pritrūks oro dėl šios jaunos moters kerų. Visi kiti antraplaniai, pilki personažai, kurių vardai bus užmiršti išėjus iš seanso.
„Karališkas romanas“ – tai puiki istorijos pamoka apie vieno negailestingiausių Danijos istorinių įvykių svarbą šalies ateičiai, o kartu puiki trijų žmonių drama, kurių likimas glaudžiai buvo susietas su valstybės gerove Europos žemėlapyje. Viena įsimintiniausių per daugelį metų kostiuminių dramų, kuri pulsuoja energija, gracija, subtilumu, estetika kiekviename matomame kadre.
Vertinimas: 9/10